Romanų kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dydis nepakito ,  prieš 3 metus
S
Automatizuotas brūkšnių taisymas.
S (Šalinamas Link FA šablonas.)
S (Automatizuotas brūkšnių taisymas.)
'''Romanų kalbos''' – [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų šeimos]] [[italikų kalbos|italikų kalbų pogrupis]]. Šios kalbos išsivystė iš šnekamosios [[lotynų kalba|lotynų kalbos]], vartotos kasdieniame gyvenime Romos provincijose (vadinamoji [[liaudies lotynų kalba|liaudies lotynų kalbos]] ''latina vulgaris''). Šiomis kalbomis kalbama daugiausia buvusios [[Romos imperija|Romos imperijos]] vakaruose (rytuose buvo labiau paplitusi [[graikų kalba]], o pietuose, po musulmonų nukariavimų įsigalėjo [[arabų kalba]]).
 
Lotyniški bruožai labai gerai matyti romanų kalbų [[leksika|leksikoje]] ir [[gramatika|gramatikoje]]. Leksikos santykį galime nustatyti, lygindami: lotynų ''mater'', ''frater'', ''fllia'', ''causa'', ''natūra'', ''terra'', ''patria'', ''memoria'', ''labor'', ''amor'', ''nomen'', ''tempus'', ''libertas'', ''animal'', ''aurum'', ''longus'', ''hūmanus'', ''grandis'', ''brevis'', ''ūtilis'', ''mobilis'', ''tantus'', ''talis'', ''centum'', ''mille'', ''vincere'', ''sentire'', su tos pačios šaknies atitinkamais prancūzų ''mère'', ''frère'', ''fille'', ''cause'', ''nature'', ''terre'', ''patrie'', ''mémoire'', ''labeur'', ''amour'', ''nom'', ''temps'', ''liberté'', ''animal'', ''or'', ''long'', ''humain'', ''grand'', ''bref'', ''utile'', ''mobile'', ''tant'', ''tel'', ''cent'', ''mille'', ''vaincre'', ''sentir''. Aiškus ryšys matyti gramatikoje. Iš pagrindinių lotynų [[veiksmažodis|veiksmažodžio]] formų išsirutuliojo pagrindinės prancūzų veiksmažodžio formos, plg. lotynų ''mittere'', ''dicere'' su prancūzų ''mettre'', ''dire'', lotynų ''misi'', ''dixi'' su prancūzų ''je mis'', ''je dis'', lotynų ''missum'', ''dictum'' su prancūzų ''mis'', ''dit''. Dėsningai atliepia bendraties galūnės: lotynų II asmenuotės „-ere” virto [[Prancūzų kalba|prancūzų]] „-oir” (valere – valoir, dėbere – devoir, habere – avoir), I asmenuotės „-are” virto prancūzų „-er” (parare – parer, portare – porter, cūrare – eurer), III asmenuotės „-ere” virto prancūzų „-re” (fundere – fondre, rumpere – rompre), IV asmenuotės „-ire” virto prancūzų „-ir” (dormire – dormir, finire – finir, sentire – sentir). Romanų kalbų (plg. prancūzų kalbos) laikų derinimo ir sekos dėsniai, dalyvių ir bendračių konstrukcijos ir daug kitų sintaksinių reiškinių kūrėsi lotynų sintaksės pagrindu. Tačiau esama ir esminių, skirtumų, iš kurių svarbiausias: [[lotynų kalba]] buvo sintetinio, o romanų kalbos jau analitinio tipo. Antra vertus, romanų kalbose pastebimos tolesnės gramatinės raidos tendencijos, pradėjusios reikštis jau liaudies lotynų kalboje. Mat klasikinės lotynų kalbos sintetinis tipas liaudies lotynų kalboje pradėjo pereiti į analitinį. Vietoj 5 linksniuočių liko tik 3, vietoj 6 [[linksnis|linksnių]] – tik 2, [[būdvardis|būdvardžių]] laipsniai ir veiksmažodžių asmenys pradėti reikšti aprašomosiomis konstrukcijomis analitinėmis formomis. Kito [[fonetika|fonetinė]] sistema, išnyko „h”, žodžio galo „m”, tarp [[balsis|balsių]] „b” virto „v”, tarp balsių „c”, „p”, „t” suskardėjo, nekirčiuotų skiemenų balsiai susilpnėjo arba visai išnyko ir pan.
 
Šiandien romanų kalbos labai paplitusios, jomis kalba visuose žemynuose apie 800 milijonų žmonių (iš jų 35,5 % Europoje, apie 50 % Amerikoje). Romanų kalbos skirstomos į dvi grupes – rytų ir vakarų. Vakarinių romanų grupę sudaro 3 pogrupiai: ibero-romanų ([[ispanų kalba|ispanų]], [[portugalų kalba|portugalų]], [[katalonų kalba|katalonų]] (kai kurie lingvistai ją priskiria galo-romanų pogrupiui)), galo-romanų ([[prancūzų kalba|prancūzų]], [[oksitanų kalba|oksitanų]], [[Franko-Provensalio dialektas|franko-provansalio]]), italo-romanų ([[italų kalba|italų]], [[retoromanų kalba|retoromanų]] (ir [[ladinų kalba|ladinų]]), [[sardų kalba|sardų]] (laikoma archajiškiausia romanų kalba), išnykusi [[dalmatų kalba]] (kai kurie lingvistai ją priskiria rytų romanų kalbų grupei.) O rytinių romanų grupei priklauso [[rumunų kalba|rumunų]] (dako-rumunų), arumunų, megleno-rumunų, istro-rumunų kalbos.
177 902

pakeitimai