Fitopatologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Šalinama: pl,he,fr,es,lv,it,id,ja,vi,el,simple,sv,nl,pt,eo,sk,su,ru,en,ro,mk,ca,fi,bg,fa,da (strongly connected to lt:Augalų ligos)
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatizuotas brūkšnių taisymas.
Eilutė 1:
'''Fitopatalogija''' ([[graikų kalba|gr.]] ''phyton'' augalas + ''pathos'' liga + ''logos'' mokslas) tai [[augalas|augalų]] ligų mokslas, tiriantis augalų susirgimo priežastis, procesus, rengiantis profilaktines ir apsaugos nuo augalų ligų priemones.
 
Skiriama bendroji ir specialioji fitopatalogija.
Eilutė 9:
== Istorija ==
 
Iki [[XIX amžius|XIX a.]] fitopatologija buvo plėtojama kaip mikologijos šaka, tik XIX a. pabaigoje tapo savarankišku mokslu. Apie [[1900]] m. pradėta tirti atsparias ligoms augalų veisles. [[XX amžius|XX a.]] I pusėje sukurta augalų infekcinių ligų prognozavimo metodų, pradėta efektyviau naudoti [[fungicidas|fungicidus]], ištirtas agrotechninių veiksnių (pvz., [[sėjomaina|sėjomainos]], sėjos laiko) fitopatologinius poveikius, nustatyta augalų [[imunitetas|imuniteto]] ligoms reikšmė. XX a. 8 dešimtmečio pradžioje [[JAV]] fitopatologai atrado naujus augalų ligų sukėlėjus [[viroidas|viroidus]], o [[Japonija|Japonijos]] mikroplazmiškus organizmus.
 
===Lietuvoje===
 
Lietuvoje duomenų apie ligotų augalų stebėjimus [[1897]] m. paskelbė [[Edvardas Jančevskis|E. Jančevskis]]. [[1909]][[1914]] m. [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] žemės ūkio draugijos bandymų stotyje ([[Baisiogala]]) buvo tiriamos kai kurios augalų ligos. [[1925]] m. [[Kauno botanikos sodas|Kauno botanikos sode]] įkurta fitopatologijos labortorija. [[Dotnuva|Dotnuvos]] augalų apsaugos stotyje (įk. [[1927]] m.) veikė fitopatologijos skyrius. Kai kurie fitopatologijos klausimai buvo tiriami prie [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] [[1928]][[1939]] veikusioje [[augalų apsaugos stotis|augalų apsaugos stotyje]]. Pirmuosius svarbesnius darbus iš fitopatologijos atliko V. Vilkaitis, [[Kazys Brunza|K. Brunza]], A. Minkevičius. Daug dėmesio jie skyrė augalų ligų sukėlėjų rūšinės sudėties tyrimams. Po II pasaulinio karo fitopatologinius tyrimus darė Augalų apsaugos stotis, Valstybinė selekcijos stotis ([[1947]]-[[1956]]), vėliau Žemdirbystės instituto Augalų apsaugos skyrius.
 
Įkurta augalų ligų tyrimo specializuotų laboratorijų:
* Žemdirbystės institute imuniteto ([[1973]][[1992]]),
* Botanikos institute fitopatogeninių mikroorganizmų ([[1958]]), fitovirusų ([[1980]]).
Fitopatologijos tyrimai plėtojami Vilniaus ir [[Lietuvos žemės ūkio universitetas|Žemės ūkio]] universitetuose, Sodininkystės ir daržininkystės institute, Miškų institute. Sukaupta duomenų apie rūdligių, miltligių, kūlių, netikrųjų miltligių, augalų pašaknio puvinių, [[eglė|eglių]] šaknų ligų, [[bulvė|bulvių]] ir [[daržovė|daržovių]] grybinių ligų, [[pupiniai|pupinių]] augalų ir daržovių [[bakteriozė|bakteriozių]] sukėlėjus, bulvių, pupinių augalų ir gėlių virusų ir mikroplazmiškųjų organizmų sukeliamas ligas, augalų atsparumą ligoms.