Fitopatologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Šalinama: pl,he,fr,es,lv,it,id,ja,vi,el,simple,sv,nl,pt,eo,sk,su,ru,en,ro,mk,ca,fi,bg,fa,da (strongly connected to lt:Augalų ligos) |
S Automatizuotas brūkšnių taisymas. |
||
Eilutė 1:
'''Fitopatalogija''' ([[graikų kalba|gr.]] ''phyton''
Skiriama bendroji ir specialioji fitopatalogija.
Eilutė 9:
== Istorija ==
Iki [[XIX amžius|XIX a.]] fitopatologija buvo plėtojama kaip mikologijos šaka, tik XIX a. pabaigoje tapo savarankišku mokslu. Apie [[1900]] m. pradėta tirti atsparias ligoms augalų veisles. [[XX amžius|XX a.]] I pusėje sukurta augalų infekcinių ligų prognozavimo metodų, pradėta efektyviau naudoti [[fungicidas|fungicidus]], ištirtas agrotechninių veiksnių (pvz., [[sėjomaina|sėjomainos]], sėjos laiko) fitopatologinius poveikius, nustatyta augalų [[imunitetas|imuniteto]] ligoms reikšmė. XX a. 8 dešimtmečio pradžioje [[JAV]] fitopatologai atrado naujus augalų ligų sukėlėjus [[viroidas|viroidus]], o [[Japonija|Japonijos]]
===Lietuvoje===
Lietuvoje duomenų apie ligotų augalų stebėjimus [[1897]] m. paskelbė [[Edvardas Jančevskis|E. Jančevskis]]. [[1909]]
Įkurta augalų ligų tyrimo specializuotų laboratorijų:
* Žemdirbystės institute
* Botanikos institute
Fitopatologijos tyrimai plėtojami Vilniaus ir [[Lietuvos žemės ūkio universitetas|Žemės ūkio]] universitetuose, Sodininkystės ir daržininkystės institute, Miškų institute. Sukaupta duomenų apie rūdligių, miltligių, kūlių, netikrųjų miltligių, augalų pašaknio puvinių, [[eglė|eglių]] šaknų ligų, [[bulvė|bulvių]] ir [[daržovė|daržovių]] grybinių ligų, [[pupiniai|pupinių]] augalų ir daržovių [[bakteriozė|bakteriozių]] sukėlėjus, bulvių, pupinių augalų ir gėlių virusų ir mikroplazmiškųjų organizmų sukeliamas ligas, augalų atsparumą ligoms.
|