16:12, 20 liepos 2015 versija taisyti Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 130 keitimai S vikifikuota ← Prieš tai darytas keitimas		17:36, 12 lapkričio 2016 versija taisyti anuliuoti Homobot (aptarimas \| indėlis) Botai 420 276 keitimai S Automatizuotas brūkšnių taisymas. Kitas pakeitimas →
Eilutė 4: == Pirmasis etapas, 1919–1923 m == [[1919]] m. [[rugsėjo 14]]—–[[rugsėjo 15\|15]] d. [[Talinas\|Taline]] įvyko [[Estija\|Estijos]], [[Latvija\|Latvijos]], [[Lietuva\|Lietuvos]] ir [[Suomija\|Suomijos]] vyriausybių vadovų ir užsienio reikalų ministrų konferencija, skirta nuostatoms subendrinti taikos derybose su [[Rusijos TFSR\|Sovietų Rusija]]. Kitoje konferencijoje, kuri nuo [[rugsėjo 29]] iki [[spalio 1]] d. vyko [[Tartu]], buvo nuspręsta nepradėti separatinių taikos derybų ir nepasirašyti separatinių taikos sutarčių. Karo su [[bermontininkai]]s metu lapkričio 11–19 dienomis Estijos, Latvijos ir Lietuvos delegacijos bei stebėtojai iš Lenkijos ir Suomijos vėl susitiko [[Tartu]]. Didžiosios Baltijos Antantės apmatus mėginta konstruoti dar [[1920]] m. sausio 15-22 d. Helsinkio politinėje konferencijoje. Tų pat metų rugpjūčio 31 d. Bulduriuose ([[Jūrmala]], Latvija) buvo pasirašyta „Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos politinė sutartis“, kuri turėjo būti kiekvienos valstybės ratifikuota iki 1920 m. gruodžio 15 d. Lietuva sutarties išlygoje deklaravo, jog sutarties galiojimas įmanomas tik sureguliavus Lietuvos ir Lenkijos santykius. Lietuva replikavo ir dėl Ukrainos dalyvavimo, argumentuodama tuo, kad Ukraina nesanti Baltijos šalis. Iš tikrųjų Ukrainos įtraukimu Lietuva vengė suerzinti Rusiją, baimindamasi netekti jos paramos konflikte su ekspansyvia Lenkija.

Baltijos Antantė: Skirtumas tarp puslapio versijų