Nesvyžius: Skirtumas tarp puslapio versijų

120 pridėta baitų ,  prieš 3 metus
S
}}
 
'''Nesvyžius''' – miestas [[Baltarusija|Baltarusijoje]] [[Minsko sritis|Minsko srityje]], į rytus nuo [[Baranovičiai|Baranovičių]], prie [[Uša|Ušos]] ([[Nemunas|Nemuno]] intako); rajono centras. Nuo Minsko nutolęs 110  km., nuo Vilniaus - – 225  km. 2016  m. sausio d. surašymo duomenimis Nesvyžiuje buvo 15 434 gyventojai<ref>[http://www.belstat.gov.by/ofitsialnaya-statistika/solialnaya-sfera/demografiya_2/metodologiya-otvetstvennye-za-informatsionnoe-s_2/index_4945/ Численность населения на 1 января 2016 г. и среднегодовая численность населения за 2015 год по Республике Беларусь в разрезе областей, районов, городов и поселков городского типа]</ref>.
 
== Istorija ==
 
=== Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais ===
Teigiama, kad pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Nesvyžiaus pavadinimas atsiranda [[Būtųjų laikų pasakojimas|Būtųjų laikų pasakojime]], aprašant 1223  m. gegužės 31 d. prie Kalkos upelio (dabar [[Donecko sritis]], [[Ukraina]]) vykusį ginkluotą [[Rusėnai|rusėnų]] susidūrimą su [[Mongolai|mongolais]]. Tačiau Nesvyžiuje atlikti [[Archeologinis tyrimas|archeologiniai tyrimai]] rodo, kad gyvenvietė čia atsirasti galėjo ne anksčiau, nei XV amžiuje. Nesvyžius ir jo žemės nuo XIII a. II pusės priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, sudarydamos [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio]] valdą. 1445  m. rugsėjo 17 d. [[Kazimieras Jogailaitis]] Nesvyžių atiduoda valdyti [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] bajorui [[Mikalojus Nemiraitis|Mikalojui Nemiraičiui]], rėmusiam jo kandidatūrą dėl karūnos<ref>T. Jaszczołt, ''Ród Niemiry z Wsielubia - – Niemirowiczowie i Szczytowie herbu Jastrzębiec do połowy XVI wieku'', [w:] ''Unia w Horodle na tle stosunków polsko-litewskich'', S.Górzynski (red.), Wydawnictwo DiG, Warszawa 2015, s. 195</ref>. Šie metai laikomi patikimais istoriniais šaltiniais pagrįsta tikrąja Nesvyžiaus miesto įkūrimo data<ref>''W gnieździe rodowym Radziwiłłów'', Tygodnik Wileńszczyzny http://www.tygodnik.lt/200734/bliska4.html</ref>. Yra žinoma, kad [[Mikalojus Nemiraitis]] Nesvyžiuje fundavo bažnyčią. Šiam [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] didikui mirus Nesvyžius grįžta [[Lietuvos didysis kunigaikštis|LDK valdovo]] nuosavybėn. 1492  m. lapkričio 10 d. [[Aleksandras Jogailaitis]] Nesvyžių atiduoda valdyti [[Trakų vaivada|Trakų vaivadai]] [[Petras Jonaitis Mangirdaitis|Petrui Mangirdaičiui]], kurio dukrai ištekėjus už [[Lietuvos didysis etmonas|Lietuvos didžiojo etmono]] [[Stanislovas Kiška|Stanislovo Kiškos]] Nesvyžius trumpam atitenka [[Kiškos|Kiškų]] giminei. Mirus [[Stanislovas Kiška|Stanislovo Kiškos]] dukrai Onai, kuri 1513  m. buvo ištekėjusi už [[Jonas Radvila I|Jono Radvilos]], Nesvyžių paveldi jų sūnus [[Mikalojus Radvila Juodasis]]. 1533  m. Nesvyžius galutinai atitenka [[Radvilos|Radvilų]] giminei, kuri miestą valdė keturis šimtmečius.
 
=== Valdant Radviloms ===
[[Vaizdas:Nesvisium.jpg|alt=|kairėje|miniatiūra|Nesvyžius 1604  m. [[Tomašas Makovskis|T. Makovskio]] raižinys]]
1547  m. [[Mikalojus Radvila Juodasis|Mikalojui Radvilai Juodajam]] gavus [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] kunigaikščio titulą Nesvyžius tapo [[Radvilos|Radvilų]] [[Nesvyžiaus-Olykos kunigaikštystė|Nesvyžiaus-Olykos kunigaikštystės]] sostine, o 1586  m. [[Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis|Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio]] įkurtos [[Nesvyžiaus ordinacija|ordinacijos]] centru. 1584  m. čia ėmęs reziduoti Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis Nesvyžių pavertė tikru miestu: pastatydino [[Nesvyžiaus pilis|pilį]] ir [[Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčia|parapijos bažnyčią]], 1586  m. išrūpino [[Magdeburgo teisė|savivaldos teises]], naujai įkurtą miestą taisyklingai suplanavo ir apjuosė gynybiniais statiniais, prikvietė amatininkų, pirklių ir menininkų iš užsienio<ref>Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Vilnius, 2012, p. 324-326324–326.</ref>.
 
== Žymūs žmonės ==
* [[Radvilos]] (1533-19391533–1939) - – Nesvyžiaus savininkai;
* [[Simonas Budnas]] (1530-15931530–1593) - – [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] [[Reformacija|Reformacijos]] veikėjas. Nesvyžiuje vertė ir leido [[Biblija|Bibliją]] lenkų, baltarusų ir lotynų kalbomis;
* [[Tomašas Makovskis|Tomas Makovskis]] (1575-16301575–1630) - – Lietuvos raižytojas ir kartografas. 1600-1611 1600–1611 m. dirbo Nesvyžiuje;
* [[Konstantinas Sirvydas]] (1579-16311579–1631) - – vienas iš lietuviškos raštijos pradininkų. 1601-1603 1601–1603 m. mokėsi retorikos [[Nesvyžiaus kolegija|Nesvyžiaus jėzuitų kolegijoje]];
* [[Vladislovas Sirokomlė]] (1823-18621823–1862) - – poetas. 1833-1835 1833–1835 m. mokėsi Nesvyžiaus dominikonų vienuolyno mokykloje, vėliau dirbo Radvilų rūmų ekonomu;
* [[Jakubas Kolasas]] (1882-19561882–1956) - – baltarusių rašytojas, poetas, žurnalistas. 1902  m. baigė Nesvyžiaus mokytojų seminariją.
 
== Palikimas ==
 
[[Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčia|'''Dievo Kūno bažnyčia ir Radvilų mauzoliejus''']];
[[Vaizdas:Niaśviž, Benedyktynskaja. Нясьвіж, Бэнэдыктынская (N. Orda, 1876).jpg|miniatiūra|Šv. Eufemijos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas. [[Napoleonas Orda|N. Orda]]. 1876  m.]]
[[Nesvyžiaus kolegija|'''Jėzuitų kolegija''']]. Nugriauta 1825  m.;
[[Vaizdas:Нясвіж. Слуцкая брама 3.jpg|miniatiūra|Nesvyžius. Slucko vartai. 2012  m.]]
'''Šv. Eufemijos bažnyčia ir benediktinių vienuolynas.''' Pastatyti 1590-1596 1590–1596 m. pagal [[Džiovanis Marija Bernardonis|Džovanio Marijos Bernardonio]] projektą. Fundatoriai - – [[Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis]] ir jo žmona [[Elžbieta Eufemija Vyšnioviecka]]. Uždaryti 1877  m. (veikė 1920-1945 1920–1945 m., po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo Pasaulinio karo]] vėl uždaryti). Iki mūsų dienų išliko 1763  m. statyti puošnūs vartai, smarkiai perstatyta bažnyčia, vienuolyno gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Dabar juose įsikūrusi Nesvyžiaus valstybinė [[Jakubas Kolasas|Jakubo Kolaso]] pedagogikos kolegija, o buvusioje bažnyčioje - – biblioteka.
 
'''Šv. Kryžiaus bažnyčia ir benediktinų vienuolynas'''. Pastatyti 1673  m. Neišlikę;
 
'''Bernardinų bažnyčia ir vienuolynas'''. Pastatyti 1594-1598 1594–1598 m. Uždaryti 1864  m. Nugriauti 1950  m.
[[Vaizdas:20090613 001 Несвиж (04).JPG|miniatiūra|Nesvyžius. Gdansko (Amatininko) namas. 2009  m.]]
'''Dominikonų vienuolynas ir mokykla'''. Pastatytas 1672  m. Vienuolyno mokykla, kurioje paskutinius kelis jos gyvavimo metus mokėsi [[Vladislovas Sirokomlė]], uždaryta 1835  m. Vienuolynas uždarytas 1873  m. ir 1875  m. paverstas mokytojų gimnazija, kurioje yra studijavęs (ir 1902  m. ją baigęs) [[Jakubas Kolasas]] bei kiti nusipelnę Baltarusijos kultūros ir visuomenės veikėjai. Dabar išlikusiose buvusio vienuolyno patalpose veikia kino teatras.
[[Vaizdas:Niaśviž, Školny Dvor. Нясьвіж, Школьны Двор (1900).jpg|miniatiūra|Nesvyžius. Didžioji sinagoga. 1900  m.]]
'''Miesto rotušė'''. Pastatyta 1596  m., vėliau kelis kartus perstatyta. Tai pati seniausia dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritorijoje išlikusi miesto [[rotušė]]. [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] metu Nesvyžiaus rotušė sudegė, todėl 1752  m. perstatyta [[Barokas|baroko]] stiliumi. Ruošiantis [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovo Augusto Poniatovskio]] vizitui į Nesvyžių 1784  m. rotušė buvo suremontuota. 1806  m. Nesvyžiaus ordinatas [[Dominykas Jeronimas Radvila]] miestiečiams buvo nustatęs specialų alkoholio mokestį, skirtą rotušės išlaikymui ir jos remontui. 1836  m. gaisro metu pastatas stipriai nukentėjo, - – nugriuvęs bokšto viršus taip ir nebuvo atstatytas. Rotušė buvo restauruojama 1870  m. ir 1896-1901 1896–1901 m. Po 1990  m. pastato rekonstrukcijos rotušė atgavo savo XVI a. pavidalą, kuris buvo atkurtas pagal [[Tomašas Makovskis|Tomo Makovskio]] 1604  m. graviūrą. Dabar rotušės pastate įsikūręs Baltarusijos Nacionalinio istorinio kultūrinio draustinio "Nesvyžius"„Nesvyžius“ administracinis pastatas. Prie rotušės šliejasi '''turgavietės namai''', išsiskiriantys aklinų arkadinių nišų eile sienose ir vienašlaičių stogų perdangomis<ref>Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Vilnius, 2012, p. 331.</ref>.
 
'''Slucko vartai''', pastatyti 1690  m., perstatyti 1760  m. - – dviaukštis [[Baroko architektūra|barokinis]] arkos pavidalo statinys - – buvusi miesto gynybinių statinių dalis;
 
'''Gdansko (Amatininko) namas'''. Pastatytas 1721  m. Barokinio fasado pastatas stovi Turgaus aikštėje, šalia miesto rotušės;
 
'''Didžioji sinagoga'''. Pastatyta XVI a. pabaigoje - – XVII a. pradžioje. Uždaryta 1940  m., nugriauta 1945  m.
 
== Įprasminimas ==