Ančiasnapis: Skirtumas tarp puslapio versijų

160 baitų pašalinta ,  prieš 3 metus
duxai esat
S (Šalinamas Link FA šablonas.)
(duxai esat)
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Platypus Distribution.png|230px|Paplitimas]] | caption = Paplitimas}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Ančiasnapis''' - yra beveik erelis.
'''Ančiasnapis''' ({{la|Ornithorhynchus anatinus}}) – [[Ančiasnapiniai|ančiasnapinių]] (''Ornithorhynchidae'') šeimos, monotipinės '''ančiasnapių''' (''Ornithorhynchus'') genties žinduolis.
 
Tai unikalus [[Australija (žemynas)|Australijos]] [[žemynasŽemynas|žemyno]] [[gyvūnas]], turintis panašų į [[antis|anties]] [[snapas|snapą]], plėvėtas kojas ir panašią į [[bebras|bebro]] uodegą. Ančiasnapis ir dvi [[echidniniai|echidnų]] rūšys yra vieninteliai [[kiaušinisKiaušinis|kiaušinius]] dedantys [[žinduolisŽinduolis|žinduoliai]]. Tokie gyvūnai turi žemesnę, nei kitų žinduolių, [[kūnoKūno temperatūra|kūno temperatūrą]]. Ančiasnapio snapas nepanašus į kietus paukščių snapus – tai minkšta, lanksti, oda padengta kūno išauga. Snapas ir kojos būna [[juoda|juodos]] [[spalva|spalvos]], [[kailis]] dažniausiai tamsiai [[ruda]]s. Kailį sudaro 2 sluoksniai – tankus, vandeniui atsparus išorinis ir [[pilka]]s [[vilna|vilnonis]] vidinis.
 
Plėvės ant kojų reikalingos ančiasnapiui plaukiant arba rausiant [[urvasUrvas (biologija)|urvus]]. Uodegoje laikomos [[riebalai|riebalų]] atsargos. Patinas ant užpakalinių kojų, vidinėje pusėje, turi aštrius dyglius, kurie sujungti su [[nuodai|nuodų]] [[liauka]]. Dygliai naudojami ginantis nuo priešų ar kovojant su kitais patinais. Nuodai [[žmogusŽmogus|žmogui]] gali sukelti kankinančius [[skausmas|skausmus]], tačiau mirtini būna tik mažiems gyvūnams.
 
Suaugęs ančiasnapis būna nuo 45 cm iki 60 cm ilgio ir sveria iki 2,7 kg. Patelės šiek tiek mažesnės už patinėlius.
Ančiasnapiai maitinasi [[vabzdžiaiVabzdžiai|vabzdžių]] [[lerva|lervomis]], [[krevetė]]mis, [[dvigeldžiaiDvigeldžiai moliuskai|dvigeldžiais moliuskais]], [[varlė]]mis ir žuvų [[ikrai]]s. Kadangi ančiasnapiai neturi [[dantis|dantų]], tai maisto paėmimui ir [[moliuskai|moliuskų]] [[geldelėGeldelė|geldelių]] sutraiškymui naudoja savo snapą bei jo kraštuose esančias ragines plokšteles. Ančiasnapio snapas reaguoja į gyvių, kuriuos jis nardydamas po vandeniu medžioja, [[elektra|elektrinius]] impulsus. Po vandeniu ančiasnapis gali išbūti iki 1,5 min. Maisto ieško 12-13 valandų kasdien ir gali suvartoti pusę savo kūno svorio maisto. Per dieną atlieka apie 80 panirimų. Surastą maistą ančiasnapis talpina skruostuose esančiuose maišeliuose, vėliau išlipęs į [[sausuma|sausumą]] maistą išsirūšiuoja, ir kas tinkama suėda. Ančiasnapis stiprus, tačiau nelabai greitas plaukikas, nes plaukia tik priekinių kojų pagalba.
 
Ančiasnapis – [[naktiniaiNaktiniai gyvūnai|naktinis]], bailus ir atsargus žvėrelis, tačiau poravimosi metu tampa agresyvus. Gyvena 4,5–9 m ilgio [[urvasUrvas (biologija)|urvuose]], išraustuose palei vandens telkinio krantą. Urvas naudojamas ir kaip maisto atsargų sandėlis. Aptinkami rytinėje [[Australija|Australijoje]] ir [[Tasmanija|Tasmanijos]] saloje. Ančiasnapiai neretai tampa [[vanagai|vanagų]], [[Ereliai|erelių]], [[pelėdaPelėda|pelėdų]], [[varanas|varanų]], [[vandensVandens žiurkė|vandens žiurkių]], [[pitoniniai|pitonų]], [[lapėLapė|lapių]] ir [[šuoŠuo|šunų]] [[aukaAuka (biologija)|aukomis]].
 
Ančiasnapių poravimasis vyksta vandenyje. Po 12–14 dienų patelė savo paruoštame [[lizdas|lizde]] padeda nuo 1 iki 3 kiaušinių. Po 10–12 dienų išsirita jaunikliai.
Anoniminis naudotojas