Operacinė sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Bpetkute (aptarimas | indėlis)
Bpetkute (aptarimas | indėlis)
Eilutė 22:
Norint naudoti failų sistemą UNIX OS, ją reikia primontuoti prie hierarchinio medžio. Šakninė failų sistema bus vadinama tėvu ir iš jos bus paveldima informacija. Šie duomenys ar procesai, kurie yra paveldimi, yra tik šakninės failų sistemos kopija.
 
Kiekvienas procesas gali sukurti daug „vaiko procesų“, bet jie visi turės tas pačias failų sistemas; jeigu „duomenys neturi tėvų“, tai reiškia, kad jie yra pradinispradiniai [[branduolys (OS)|branduolyje]]. Kai kuriose sistemose, įskaitant Unix sistemą tokią kaip Linux, pirmieji procesai (vadinami pirminio paleidimo) pradėti branduolyje ne paleidimo metu ir yra nenutraukiami. (žr. „Linux“ paleisties procesas); kitos failų sistemos procesus gali vykdyti vartotojo aplinkoje. Jei viena failų sistema, esanti šakninė, lyginant su kita "miršta", pastaroji, buvusi jo vaiku, tampa šaknine ir perima procesus bei duomenis.
 
== Operacijų aplinka ==
Eilutė 75:
* [[Android]]
 
=== [[Serveris|Serveriams]] bei [[Darbo stotis|darbo stotims]] skirtos sistemos ===
* [[Linux]]
** [[Archlinux]]
Eilutė 126:
 
=== Apsaugos aplinka ir prižiūrėtojo aplinka ===
Šiuolaikiniai [[CPU|procesoriai]] palaiko du darbo režimus. Dėl to [[CPU|procesoriai]] naudoja dvi aplinkas: [[apsaugotas režimas|apsaugotą režimą]] ir [[prižiūrėtojo aplinką]], kurios leidžia tam tikroms centrinio procesoriaus funkcijoms būti kontroliuojamoms ir paveiktoms tiktai operacinės sistemos [[branduolio]]. Čia, apsaugos aplinka nesiunčia specialiai į [[80286]] (Intel x86 16 bitų mikroprocesorius) centrinio procesoriaus ypatybę, nors apsaugos aplinka yra labai panaši į tai. [[CPU]] galėtų turėti kitas aplinkas, panašias į 80286 apsaugos aplinkąaplinkas, tokias kaip [[virtuali 8086 aplinka]] iš [[80386]] (Intel x86 32 bitų mikroprocesorius ar i386).
 
Tačiau, sąlygos plačiau naudojamos operacinės sistemos teorijoje sietinoje su visomis aplinkomis, kurios riboja programų gebėjimą, veikiančių toje aplinkoje, aprūpinanti sistemų kaip virtualioji atmintis adresavimas ir prieigų, ribojant prieiga pagrindinės įrangos aplinkoje, programos nustatyme, veikiančios prižiūrėtojo aplinkoje. Panašios aplinkos egzistavo superkompiuteriuose, mini kompiuteriuose, ir centriniuose kompiuteriuose, kadangi jos yra tikrai būtinos, pavyzdžiui, UNIX daugelio vartotoju operacinės sistemos palaikymui.
 
Kai kompiuteris pirmą kartą įjungiamas, tai automatiškai pasileidžia [[prižiūrėtojo aplinkoje]]. Pirmos kelios programos, paleidžiamos kompiuterio, yra BIOS, paleidyklė ({{En|boot loader}}) ir operacinė sistema, jos turi neribotą prieigą prie operacinės įrangos - ir tai reikalinga todėl, kad, iš esmės, inicijuojama apsaugotąapsaugota aplinkąaplinka gali būti įjungta tiktai už jų ribų. Tačiau, kai operacinė sistema perduoda kontrolę į kitą programą, tai gali perjungti centrinį procesorių į [[apsaugotas režimas|apsaugotą režimą]].
 
[[Apsaugotas režimas|Apsaugotame režime]] programos gali turėti prieigą prie labiau apriboto centrinio procesoriaus instrukcijų komplekto. Vartotojų programa gali palikti [[apsaugotas režimas|apsaugotą režimą]] tiktai sukeldama pertrauktį, priversdama perduoti kontrolę atgal į [[branduolys|branduolį]]. Tokiu būdu operacinė sistema gali palaikyti išskirtinę kontrolę kaip prieiga prie pagrindinės įrangos ir atminties.
Eilutė 137:
 
=== Atminties valdymas ===
Operacinių sistemų [[branduolys]] atsakingas už visos sistemos atminties, naudojamos procesų, valdymą. Tai apsaugo procesus nuo svetimos atminties naudojimo, ir leidžia efektyviau išnaudoti esamą atmintį. Procese darbo metu, kiekviena procesas privalo turėti nepriklausomą priėjimą prie atminties.
 
Bendras atminties valdymas, naudojamas daugelyje ankstesnių [[OS|operacinių sistemų]], veikė su prielaida, kad visi procesai savanoriškai naudojasi branduoliu atminties valdymui, ir neviršija jiems skirtos atminties kvotų. Tačiau tai nepasiteisino, nes procesai dažnai dėl klaidų viršydavo jiems skirtos atminties kvotas, taip paveikdamos ir kitus procesus, kurių atmintį užimdavo. Kenkėjiški procesai ar [[virusas|virusai]] galėjo kryptingai keisti kito proceso atmintį ar net pačią operacinę sistemą. Kooperacinės atminties valdymui pakaktų tik vienos blogos programos, kad nulaužtų sistemą.
 
Atminties apsauga leidžia branduoliui apriboti [[procesas (informatika)|proceso]] priėjimą prie kompiuterio atminties. Egzistuoja įvairūs atminties apsaugos metodai, įskaitant atminties [[segmentavimas|segmentaciją]] ir [[Puslapiavimas|puslapiavimą]]. Visi metodai reikalauja tam tikros [[techninė įranga|techninės įrangos]] palaikymo lygio (pavyzdžiui, 80.286 MMU), kuris neegzistuoja visuose kompiuteriuose.
Eilutė 165:
 
=== Kompiuterinis tinklas ===
Šiuo metu operacinės sistemos palaiko daug įvairių tinklo protokolų, techninės įrangos ir susijusios programinės įrangos. Tai reiškia, kad kompiuteriai, valdantys skirtingas operacines sistemas, gali dalyvauti bendrame [[Kompiuterių tinklas|tinkle]] ({{En|network}}) tam, kad galėtų pasidalytų ištekliais: skaičiavimų pajėgumais ({{En|Computing}}), rinkmenomis, spausdintuvais ir skaitytuvais, naudodami laidinį ar belaidį ryšį. Potencialiai, tinklai leidžia operacinei sistemai gauti prieigą prie nutolusio kompiuterio išteklių, suteikiančių tą pat funkcionalumą, kurikurį suteiktų tie ištekliai prijungti tiesiogiai prie kompiuterio. Tai gali būti paprasta komunikacija, tinklinės failų (rinkmenų) sistemos ar net naudojimasis kito kompiuterio grafine ar garsine technine įranga. Kai kurios tinklo paslaugos suteikia galimybę išteklius tinkle pasiekti kaip esančius toje pačioje sistemoje, pvz., SSH ([[SSH]]), kuris suteikia tinklo vartotojams tiesioginę prieigą prie kompiuterio tekstinės komandinės aplinkos (CLI).
 
Klientas/serveris atveju kliento programa per tinklą jungiasi prie kito kompiuterio - [[Serveris|serverio]]. Serveris teikia įvairias paslaugas kitiems tinkle esantiems kompiuteriams ir vartotojams. Šios paslaugos suteikiamos per tam skirtas [[jungtis]] ar numeruotus prieigos punktus serveryje esančiame kažkokiu tai [[Tinklo adresas|tinklo adresu]] ({{En|Network address}}). Dažniausiai jungtis susiejama tik su vienu procesu, dažnai vadinamu [[Deamon|demonu]], atsakingu už duomenų, patenkančių ta jungtimi, apdorojimą, pvz., tinklalapių serveris dažniausiai atsakingas už 80-ąją jungtį. Demonas, savo ruožtu turi prieigą prie tam tikrų vietinių techninės ir programinės įrangos išteklių, ir gali atlikti kažkokius veiksmus per operacinės sistemos branduolį.
 
Daugelis operacinių sistemų palaiko vieną ar daugiau atvirų tinklo protokolų, pavyzdžiui, SNA ({{En|Systems Network Architecture}}), [[IBM]] operacinėse sistemose, [[DECnet]] ({{En|Digital Equipment Corporation}}) sistemose, ir specifiniai [[Microsoft]] protokolai ({{En|SMB – Server message block}}). [[Windows]] operacinėse sistemose. Taip pat gali būti palaikomi specifiniai protokolai specifinėms užduotims, pvz., NFS ({{En|Network file system}}) prieigai prie tinkle esančių rinkmenų. Protokolai kaip ESound, ar esd gali būti lengvai išplėsti per tinklą, kad lokali programinė įranga galėtų atkurti garsą naudodama nutolusią techninę įrangą.
 
=== Saugumas ===
[[Kompiuteris]]Kompiuterio saugumas priklauso nuo teisingo technologijų veikimo bei taikymo. Šiuolaikinė operacinė sistema aprūpina prieigą prie daugybės išteklių, kurie yra pasiekiami [[Programinė įranga|programinei įrangai]], esančiai sistemoje, ir į išorinius įrenginius tinklais per [[Branduolys (OS)|branduolį]].
 
Operacinė sistema turi gebėti atskirti užklausas, kurias galima apdoroti, ir kiti, kurie negalimi apdoroti. Tuo metu, kuomet kai kurios sistemos gali tiesiog skirti privilegijuotoprivilegijuotą tarpnuo neprivilegijuoto vartotojo, sistemos paprastai turi metodus identifikuoti vartotoją, pvz., vartotojo vardą. Kad nustatytume tapatumą, atliekamas autentifikavimas. Dažnai vartotojo vardas turi būti patikrintas, ir kiekvienas vartotojo vardas gali turėti slaptažodį. Taip pat, naudojami kiti autentifikavimo metodai: magnetinės kortelės ar biometriniai duomenys vietoje įprasto slaptažodžio. Kai kuriais atvejais, ypač ryšiams tarp tinklų, prie išteklių galima gauti prieigą be autentifikavimo (tokio kaip bendrų rinkmenų skaitymas per tinklotinklą). Taip pat, apimta registruoto tapatumo sąvoka yra leidimas; tam tikros paslaugos ir išteklių, prieinami per užklausimą, vieną kartą registruotą į sistemą, yra surišti ar registruojami vartotojų pranešimu ar įvairiai formuotoms grupėms vartotojų, kuriems užklausimas priklauso.
 
Be to, į leisti/atmesti saugumo modelį, sistema su saugumo aukštu lygiu taip pat pasiūlys tikrinimo pasirinkimą. Jie leistų sekti prieigos prašymą prie išteklių (toks kaip, „kas skaitė šią rinkmeną?“). Vidaus saugumas, ar saugumas nuo jau veikiančios programos yra tiktai galimas, jei visi galbūt žalingi prašymai turi būti atlikti per įtraukimą į operacinės sistemos [[Branduolys (OS)|branduolį]] . Jei programos gali tiesiogiai gauti prieigą prie [[Aparatinė įranga|aparatinės įrangos]] ir išteklių, jie negaunami.
Eilutė 198:
 
==== Branduolio pertraukimo palaikymas ====
Pastaraisiais metais yra kilęs didelis susirūpinimas dėl uždelsimo, siejamo su operacinės sistemos branduolio ({{en|kernel}}) vykdymu, pavyzdžiui, kartais sistemose su vientisais branduoliais ({{en|momonolithic kernel}}) neveiklus laikas trunka 100 milisekundžių arba ir daugiau. Ši delsa dažnai sukuria pastebimą sulėtėjimą stalinėse sistemose ir gali trukdyti operacinei sistemai atlikti laikui jautrius procesus, kaip tarkim garso įrašymas ar komunikacija.
 
Modernios operacinės sistemos pratęsia laikino proceso pertraukiamumo koncepciją įrangos tvarkyklėmis ({{en|drivers}}) ir operacinės sistemos branduolio kodui ({{en|kernel code}}), taigi suprantama, kad operacinės sistemos turi paskirstymo kontrolę vidiniams procesams. Operacinė sistema [[Windows Vista]] - įžanga į ''Windows'' vaizdo tvarkyklės modelį ({{en|Windows Display Driver Model}}), įdiegia šią galimybę vaizdo tvarkyklėms ({{en|display drivers}}). Operacinėje sistemoje [[Linux kernel|Linux]] laikinai pertraukiamas branduolio modelis pradėtas naudoti nuo [[Linux kernel#Feature history|2.6]] - osios versijos leidžia visoms įrangos tvarkyklėms ir keletui branduolio kodo dalių naudotis pranašumais, gaunamais iš paskirstomo daugiaprogramio apdorojimo ({{en|multi-tasking}}).
Eilutė 230:
Kadangi [[operacinės sistemos]] kuriamos tokios, kad veiktų su tam tikra aparatine įranga, tai operacinė sistema gali būti laikoma platforma ({{en|software platforms}}, {{Lt|platforma}}) kitoms programoms, kurios rašomos naudojantis operacinės sistemos teikiamomis priemonėmis. Yra programų, rašomų tam tikrai terpei – virtualiajai mašinai ({{en|OS Virtual machine}}, {{Lt|virtualioji mašina}}) (pvz., Javos virtualiajai mašinai). Tokių programų platforma gali būti nurodoma virtualiąja mašina (kadangi ji skirta tam tikrai operacinei sistemai, o tai reiškia ir aparatinei įrangai). Pavyzdžiai: „[[Microsoft Windows]]“ platforma, „[[Mac OS]]“ platforma, „[[Unix]]“ platforma, „[[Java]]“ platforma. Norint pasiekti geresnių rezultatų ir mažinant programinės įrangos savikainą, operacinės sistemos turi plačiai pritaikomas sistemines bibliotekas.
 
Dar vienas būdas didinti operacinių sistemų pritaikomumą - priimti standartus. Pavyzdžiui, [[POSIX]] ir OS abstrakcijos lygmenų ({{en|OS abstraction layers}}, {{Lt|OS lygmenys}}) bendrumai, kad sumažinti perkėlimo išlaidas ir aptarnauti maksimalų vartotojų skaičių.
 
=== Rinkmenos išdėstymo sistemos palaikymas šiuolaikinėse operacinėse sistemose ===
Eilutė 239:
Dauguma [[Linux]] palaiko šias failų sistemas arba dalį iš jų: [[ext2]], [[ext3]], [[ext4]], [[ReiserFS]], [[Reiser4]], [[JFS]], [[XFS]], [[GFS]], [[GFS2]], [[OCFS]], [[OCFS2]] ir [[NILFS]]. Ext failų sistema - [[ext2]], [[ext3]] ir [[ext4]] yra pagrindiniai originaliuose [[Linux]] failų sistemose. Kitos kompanijos buvo išvystytos jų specialiųjų norų ir pomėgių patenkinimui arba pritaikyti [[UNIX]], [[Microsoft Windows]] ir kitoms operacinėms sistemoms. [[Linux]] visiškai palaiko [[XFS]] ir [[JFS]] su [[FAT]] ([[MS-DOS]] failų sistema) ir [[HFS]], kuri yra pirminė [[Macintosh]] failų sistema.
 
Per paskutinius metus, Microsoft [[Windows NT]] palaikanti [[NTFS]] failų sistemasistemą, pasirodė ir [[Linux]]‘e ir dabar palaikomos su kitoms giminingomis [[UNIX]] failų sistemomis. [[ISO 9660]] ir [[Universal Disk Format]] (UDN) yra palaikomos su standartinėmis failų sistemomis, naudojamos CD, DVD ir Blu-ray diskuose. Galima įdiegti Linux daugumoj šitų failų sistemų. Skirtingai nuo kitų operacinių sistemų, [[Linux]] ir [[Unix]] leidžia naudoti bet kokią failų sistemą, nepriklausomai nuo to, kokia masinė informacijos priemonė joje kaupiama. Kita vertus, yra standusis diskas, diskai (CD, DVD...), USB raktas arba net talpina failą, kuris yra kitoje failų sistemoje.
 
==== Solaris ====
Eilutė 248:
Branduolio plėtiniai buvo pridėti prie Solaris, kad leistu užkraunamoms Veritas VxFS operacijoms. Registravimas arba [[journaling file system|katalogavimas]] buvo pridėtas prie UFS [[Solaris (operacinė sistema)|Solaris 7]]. [[Solaris (operacinė sistema)|Solaris 10]], Solaris Express, [[OpenSolaris]] versijos ir kitos atvirosios Soliario versijos veliau palaikė užkraunamus ZFS.
 
[[Logical Volume Management|Loginis duomenų valdymas]] leidžia paskleisti failų sistemą daugelyje prietaisų, kad galima butų padidinti perteklių, talpą, pralaidumą. Į Solarį įeina [[Solaris (operacinė sistema)|Solaris Volume Manager]] (anksčiau Solstice DiskSuite.) Solaris yra viena iš daugelio operatyviųjų sistemų, kurios palaikomos [[Veritas Volume Manager]]. Moderni Solario operatyvioji sistema užtemdo duomenų valdymo naudanaudą per skaičiavimus virtualių saugyklų iš ZFS.
 
==== Specialiosios paskirties failų sistema ====
Eilutė 266:
Daugelis kompiuterio operacinių sistemų leidžia vartotojui įdiegti arba sukurti jo pasirinktą vartotojo sąsają. [[X Window System]] kartu su [[GNOME]] ar [[KDE]] dažniausiai pasitaiko [[Unix]] ir Unix-pagrįstų ([[BSD]], [[Linux]], [[Solaris]]) sistemų. Taip pat buvo siūloma nemaža grafinės aplinkos pakaitalų standartinei [[Windows]] sąsajai, tačiau pati bazinė aplinka negali būti atskirta nuo [[Windows]].
 
Yra ir buvo [[Unix]] grafinių vartotojų sąsajų, dauguma iš jų kilę iš [[X11]]. Konkurencija tarp [[Unix]] gamintojų ([[HP]], [[IBM]], [[Sun]]) sukėlė didelę fragmentaciją, ir nors 1990 m. bandymas standartizuoti [[COSE]] ir [[CDE]] nepavyko dėl įvairių priežasčių, ilgainiui visas kitas sąsajas nustelbė [[GNOME]] ir [[KDE]]. Iki to laiko, prieš atsirandant atviro kodo darbalaukio aplinkoms ir įrankiams, [[Motif]] buvo labiausiai paplitęs įrankių / darbalaukio derinys (jo pagrindu buvo sukurta [[CDE]]).
 
Grafinė vartotojo sąsaja vystosi einant laikui. Pavyzdžiui, [[Windows]] pakeičia savo vartotojo sąsają beveik kiekvieną kartą išleisdama naują [[Windows]] versiją, [[Mac OS]] grafinė vartotojo sąsaja dramatiškai pasikeitė išleidus [[Mac OS X]] 1999 metais.