Mariai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kalba [[finougrų kalbos|finougrų šeimai]] priklausančia [[marių kalba]], kurios skirtingi dialektai gerokai skiriasi.

Marių tradicinė teritorija yra vadinama '''MarimlandeMarių kraštu''' ({{chm|Марий мланде}}, {{ru|Марийский край}}). Be Marijos Respublikos, ji apima rytines [[Žemutinio Naugardo sritis|Žemutinio Naugardo srities]], [[Kostromos sritis|Kostromos srities]], pietines [[Kirovo sritis|Kirovo srities]] ir šiaurės vakarines [[Tatarstanas|Tatarstano]] teritorijas. Tradicinės regiono ribos yra [[Sura]] ir [[Vetluga|Vetluga (Vütla)]] (vakaruose, už kurių prasideda [[Rostovo žemė]]), [[Kama (upė)|Kama]] (rytuose, už kurios prasideda [[baškirai|baškirų]] žemės). Į šiaurę nuo [[Viatka (upė)|Viatkos]] (''Viče'') prasideda [[udmurtai|udmurtų teritorijos]]. Senovėje MarimlandeMarių kraštas taip pat apėmė visą dab.dabartinę šiaurės [[Čiuvašija|Čiuvašiją]] ir užėmė Volgos atkarpą tarp [[Žemutinis Naugardas|Žemutinio Naugardo]] ir [[Kazanė]]s.

* [[rytų mariai]] (Эрвел марий) daugiausia gyvena tarp Viatkos ir Kamos, bet gausios diasporos randamos pasklidusios už MarimlandeMarių ribų:krašto ribų (šiaurės [[Baškirija|Baškortostane]] ir kitur);

Už MarimlandeMarių krašto ribų yragyvena randamos svarbiosdidelės [[diaspora|diasporos]], kurios daugiausia susiformavo po XVI a., priverstinaiprievarta marius kristianizuojantverčiant į krikščionybę. Rytų mariai gyvena išsimėtę bendruomenėmis Kamos upės baseine: [[Belaja|Belajos]] ir Ufos tarpupyje (Ӱпö марий), vakarų Baškortostane (Белебей марий), pietvakarinėje [[Sverdlovsko sritis|Sverdlovsko srityje]] (Урал марий). Taip pat yra negausi Kungūro marių (Кöҥгыр марий) bendruomenė, gyvenanti [[Permės kraštas|Permės krašte]]. Kalnų marių dalis, XVI a. atsikėlusi į [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]] ir dabar gyvenanti [[Ukraina|Ukrainoje]], yra vadinama [[Ukrainos čemerisai]]s.

Marių tautos ištakos – VIII–III a. pr. m. e. [[Ananjino kultūra]]. Iš jos tautos pradėjo formuotis I tūkstantmečio pirmojoje pusėje. Marių formavimosi regionas – dešiniakrantė Pavolgė tarp [[Sura (upė)|Suros]] ir [[Civilė]]s žiočių (dab. šiaurės [[Čiuvašija]]), bei kairiakrantė Pavolgė kartu su [[Vetluga|Vetlugos]] žemupiu. Vėliau iš šio regiono mariai išsiplėtėišplito į rytus ir šiaurę iki [[Viatka (upė)|Viatkos]] ir [[Kazanka|Kazankos]]<ref>Этнология. Учебник. Для высших учебных заведений/Э. Г. Александренков, Л. Б. Заседателева, Ю. И. Зверева и др.-М.; Наука, 1994.</ref> ir apgyvendino visą MarimlandęMarių kraštą.

XII-XIII a. ėmė formuotis pirmieji marių politiniai junginiai, kuriuos valdė kunigaikščiai, tituluojami kugyža (Кугыжа́). Šios kunigaikštystės susidūrė su tuometinės [[Naugardo žemė|Naugardo]]s ir [[Rostovo žemė|Rostovo žemių]]s prekybininkais bei kolonistais. Iš pastarųjų šaltinių labiausiai yra žinomos pakraštinės marių kunigaikštystės bei tvirtovės anapus Vetlugos ir Viatkos: Šanga, [[Jakšanas]], [[Sovetskas (Kirovas)|Kukarka]], [[Malmyžas]], [[Jaranskas]], [[Sančurskas]], [[Uržumas]], [[Vetluga (miestas)|Vetluga]] ir kt. Iš šio laikotarpio žymiausi minimi marių kugyža yra Kajus, Bajus, Kodža Eraltemas, Čumbylatas ir kt.

XIII–XV a. marių žemės įėjo į [[Aukso Orda|Aukso Ordos]] sudėtį, nuo XV a. vidurio - buvo priklausomos nuo [[Kazanės chanatas|Kazanės chanato]]. Šiuo metu mariųMarių kraštą stipriai veikė tiurkizacija ir islamizacija. Į pietus nuo Volgos gyvenę mariai (jų pirminė protėvynė) buvo tiurkizuoti ir davė pradžią vienam iš čiuvašų subetnosų (virjalai). Didelė dalis rytinių marių į šiaurę nuo Kazankos upės patyrė bulgarų ir totorių migracijasmigraciją, dėl koto jų arealogyvenamas ribosarealas susitraukėsumažėjo. Tiesa, didžioji dalis marių išlaikė savo kalbą ir tapatybę, o taip pat ir pagonišką religiją.

[[1552]] m. [[Rusija]]i nukariavus Kazanės chanatą, marių žemės irgi buvo prijungtos prie Rusijos. Iš partoIškart po to mariai pradėjo karus su Maskva, kurie žinomi kaip [[Čeremisų karai]]. Trys karai nusitęsėužsitęsė iki 1585 m., ir juose dalyvavo kitos Vidurinio Pavolgio tautos - čiuvašai, totoriai ir mordviai. Svarbiausi marių kunigaikščiai šiuo laikotarpiu buvo [[Boltušas]], [[Adajus]], Kačakas, Mamyč Berdėjus, Džanas Gali ir kt. Marių kova nebuvo sėkminga, ir jie galutinai inkorporuoti į Rusiją.

Pagonys mariai buvo priverstinai verčiami į krikščionybę. Tai sukėlė marių migracijasmigraciją į saugesnius regionus ir tuotaip pačiu suformavosusidarė jų diasporas. Rusai šiame krašte pristatė daug naujų miestų, kad lengviau įsisavintų kraštą. Tarp jų buvo [[Kozmodemjanskas]], [[Joškar Ola|Carevokokšaiskas]], [[Jaranskas]], [[Sančurskas]].

1917 m. kilus Rusijos [[Spalio revoliucija]]i, mariai prisijungė prie totorių įkurtos [[Idelio-Uralo valstybė|Idelio-Uralo valstybės]]. 1920 m. sugrįžus sovietų valdžiai, suformuota [[Marių autonominė tarybinė sovietų respublika]]. Jos teritorija teapėmė mažesniąmažą dalį visosviso MarimlandėsMarių krašto ir vos pusę marių populiacijos. Ši situacija išlieka iki mūsų dienų, po to kai autonominė respublika paversta [[Marių respublika]] Rusijos Federacijos sudėtyje.

Nors didesnė dalisdauguma marių priėmė krikščionių [[stačiatikiai|ortodoksų]] tikėjimą, tačiau bent trečdalis išpažįsta savo senąją religiją – [[Marla]]. ŠiameŠis tikėjimetikėjimas pabrėžiamaspabrėžia žmogaus santykissantykį su gamta, kuri yra absoliutaus gėrio įsikūnijimas. Svarbiausia dievybė – Didysis Baltasis Dievas (Oš Kugu Jumo)<ref>http://www.mari-el.name/mtr.html</ref>.