Vaišelga: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 50:
== Valdymas ==
Po Mindaugo ir jo sūnų nužudymo [[1263]] m. pabėga į [[Pinskas|Pinską]], kur surenka vietinę kariuomenę ir jau 1264 m. grįžęs į Naugarduką ir prisijungęs vietinius bajorus žygiuoja į Lietuvą keršyti [[Daumantas|Daumantui]] ir [[Treniota]]i už tėvo nužudymą, ten užima abu opozicijos centrus [[Nalšia|Nalšią]] ir [[Deltuva|Deltuvą]] ir taip įtvirtina savo valdžią. Treniota nužudomas Mindaugo sąjungininkų, o Daumantas ([[Nalšia|Nalšios]] kunigaikštis) pabėga i [[Pskovas|Pskovą]], [[Suksė]], kitas įtakingas Nalšios kunigaikštis pabėga į [[Livonija|Livoniją]]. Vaišelga tampa Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Kampanijoje prieš Treniotos likvidavimą Vaišelgai talkina Haličo-Voluinės kunigaikštis [[Švarnas]], su kuriuo kartu vėliau ir valdė Lietuvą. Haličo-Voluinės kunigaikščių parama Vaišelgai pavertė Lietuvą jų aneksu, atvėrė vartus ukrainiečių (rusų) teisės ir kultūros įtakoms.
Jam, kaip kadaise Mindaugui, nenorėjo pasiduoti tik [[žemaičiai]], nes ir jis dėjosi su [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė|Voluine]], turėjo santykių net su kryžiuočių ordinu ir atrodė, kad tęs savo tėvo politiką, todėl žemaičiams su juo buvo ne pakeliui. Būdamas krikščionimi, Vaišelga siekė taikių santykių su [[Livonija]] bei [[Kryžiuočių ordinas|kryžiuočiais]], taip pat nustojo remti [[Didysis Prūsų sukilimas|Didįjį Prūsų Sukilimą]], kas leido [[Livonijos ordinas|kalavijuočiams]] toliau pulti [[žiemgaliai|žiemgalius]] ir [[kuršiai|kuršius]].
| |||