Žmogus: Skirtumas tarp puslapio versijų

''Žmogus'' daugumoje pasaulio kalbų yra labai senas žodis. Senovės lietuvių kalboje būta beasmenės formos – ''žmuo'', etimologiškai (pagal kilmę) artimos lotyniškajam ''homo'' (plg. ''humus'' ir ''žemė'', ''hiems'' ir ''žiema''). Šios formos šaknys tikriausiai siekia [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikus. Forma ''žmuo'' turėjusi dvi lytis: ''žmogus'' (vyriška) ir ''žmona'' (moteriška). Istorijos eigoje susiformavo taip, kad ''žmonos'' terminas ėmė reikšti tik sutuoktinę, o ''žmogus'' tapo bendra rūšį apibūdinančia žodžio forma. Tačiau pastebėtina, kad daugiskaitą nulėmė moteriška lytis (''žmona'' -> ''žmonės'').