Hobitai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nors Tolkinas teigė šį padarą sugalvojęs atsitiktinai, nėra jokių abejonių, kad būta kitų šaltinių įtakųįtakos. Paprastai spėjama, kad Tolkinas kada nors skaitė ar tiesiog peržvelgė žemiau suminėtus šaltinius, tačiau sąmoningai detalių neužfiksavo – vėliau jos suformavo unikalų hobito vaizdinį.

Pats žodis ''hobitas'' buvo paminėtas „Denhamo traktatuose“ [[1895]] m. tarp gausybės kitų mitinių personažų. Gali būti, kad Tolkinas kada nors skaitė šį sąrašą, nors Denhamo hobitas yra „[[dvasia]]“, o ne žmogiška būtybė. Įtakos Tolkino hobitui galėjo turėti ir [[Sinclair Lewis]] [[1922]] m. išleista knyga „Babbitt“. Jos pagrindinis veikėjas yra prekybos agentas Džordžas Babitas, pasibodėjęs gyvenimo vienodumu ir pradėjęs ieškoti ko nors naujo. Knygos gale Babitas grįžta įprie tą patįankstesnio gyvenimo būdąbūdo.

Žodžiui įtakos galėjo turėti tai, kad Vidurinėjevidurinėje anglų kalboje, kurios specialistas buvo Tolkinas, žodis ''hobbe'' dažnai virsdavo mažybiniu prefiksu ''hob-'' (plg. žodžius ''hobbledehoy, hobgoblin, hobyah''). Šis žodis reiškęs kažką panašaus į „žmogeliuką“.

Iš „[[Žiedų valdovas|Žiedų valdovo]]“ žinoma žodžio kilmės iš senosios anglų kalbos versija: ''hol – bytla'' reiškia „gyvenantis oloje“. Ši [[etimologija]] pateisina žodį pačioje knygoje. Pagal Tolkino koncepciją, „Žiedų valdovas“ yra parašytas ne jo: jis tik išvertė knygą iš rankraščio, parašyto Bendrine [[Viduržemė]]s kalba – vestronu. Versdamas visus vestroniškus pavadinimus pavertė angliškais. Kadangi Rohano kalba buvo gimininga vestronui, jų pavadinimus Tolkinas „keitė“ senosios anglų kalbos žodžiais. Taigi rohirų vartojamas žodis hobitams pavadinti siejasi su vestronišku žodžiu hobitams pavadinti panašiai kaip senosios anglų kalbos ''holbytla'' siejasi su dabartinės {{en|hobbit}}.

Hobitai yra 2–4 [[pėda|pėdų]] ūgio (apie 1 [[metras|metrą]]). Išskirtinis bruožas – ypač tvirti padai ir plaukuotos kojos (kojų plaukus rūpestingai prižiūri ir šukuoja). Dėl ypatingų padų hobitai beveik niekada neavi batų. Plaukai tankūs, garbanoti, dažniausiai rudi, ausys šiek tiek smailiossmailokos. Veidai „greičiau geraširdžiai nei gražūs, platūs, su žvilgančiomis akimis ir rausvais skruostais, burnomis, mėgstančiomis juoktis, valgyti ir gerti.“ (J.R. R. Tolkien, „Žiedų valdovas“, Prologas). Dėvi ryškiaspalvius rūbus, labiausiai mėgsta geltoną ir žalią spalvas.