Michael Faraday: Skirtumas tarp puslapio versijų

M. Faradėjus gimė Newington Butts vietovėje prie [[Londonas|Londono]] (šiuo metu – Londono dalis) gausioje kalvio šeimoje. Jau paauglystėje nuo 1805 m. pradėjo dirbti knygrišio pameistriu. 1812 m. pradėjo lankyti žinomo anglų chemiko, profesoriaus H. Davy paskaitas, kurias savarankiškai užrašinėjo. 1813 m. tapo H. Davy asistentu ir tais pat metais jie kartu išvyko į dvejus metus trukusią kelionę po Europos mokslo centrus. [[1821]] m. sausio 12 d. M. Faradėjus vedė Sarą Barnard. Nors buvo susituokęs, tačiau vaikų neturėjo.<ref name=ODNB>(Angliškai) Frank A. J. L. James, ‘Faraday, Michael (1791–1867)’, Oxford Dictionary of National Biography, Oxford University Press, Sept 2004; online edn, Jan 2008 [http://www.oxforddnb.com/view/article/9153 nuoroda tikrinta 2013 m. sausio 29 d.]</ref> Nuo 1835 m. su pertraukomis sunkiai sirgdavo, kaip manoma, dėl [[gyvsidabris|gyvsidabrio]] garų, naudotų eksperimentų metu, poveikio. 1858 m. dėl sveikatos problemų atsistatydino iš daugumos pareigų.

1816 m. pradėjo publikuoti savo mokslo darbus. 1821 m. sukūrė pirmą laboratorinį [[elektros variklis|elektros variklio]] modelį. Nuo 1825 m. Londono Karališkojo instituto laboratorijos vadovas. M. Faradėjus [[1825]] m. šviečiančiosiose dujose atrado [[Benzenas|benzeną]] C₆H₆ – paprasčiausią [[aromatinis angliavandenilis|aromatinį angliavandenilį]]. 1831 m. atrado elektromagnetinę indukciją ir suformulavo Faradėjaus indukcijos dėsnį. 1832 m. Londono Karališkoji draugiją M. Faradėjų skyrė aukščiausią apdovanojimą – Copley medalį. Jis pirmasis pavartojo [[elektrinis laukas|elektrinio]] bei [[magnetinis laukas|magnetinio]] lauko sąvokas, iškėlė mintį apie elektrinių, magnetinių ir šviesos reiškinių sąryšį. Jo atrastu [[Elektromagnetinė indukcija|elektromagnetinės indukcijos reiškiniu]] grindžiamas visas elektrotechnikos ir radiotechnikos mokslas. 1833–1834 m. tyrinėdamas druskų, bazių ir rūgščių elektrinį laidumą suformulavo du [[Elektrolizė#Elektrolizės dėsnis|elektrolizės dėsnius]].<ref>K. Manolovas, D. Lazarovas, I. Lilovas. ''Chemijos savi dėsniai.'' Vilnius: Mokslas, 1981, 57 p.</ref> Nuo 1833 m. – Chemijos katedros profesorius. Išrado [[voltmetras|voltmetrą]]. Faradėjus studijavo magnetinį lauką gaubiantį laidininką, nešantį nuolatinę [[elektros srovė|elektros srovę]], ir nustatė pagrindinę magnetinio lauko sąvoką fizikoje. 1845 m. atrado, kad stiprus magnetinis laukas gali sukti šviesos poliarizacijos plokštumą ir suformulavo Faradėjaus reiškinį. 1862 m. iškėlė hipotezę, kad magnetinis laukas gali pašalinti spektrines linijas. Hipotezę 1897 m. patvirtino Nyderlandų fizikas P. Zeeman, už šį atradimą apdovanotas Nobelio fizikos premija. M. Faradėjus buvo puikus eksperimentatorius – jo moksliniuose dienoraščiuose aprašyta daugiau nei 16 000 bandymų.