Žygimantas Augustas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Savarankiškai valdyti Lietuvoje Žygimantas Augustas pradėjo nuo 1544 m. Tuo metu Lietuvoje išaugo [[Albertas Goštautas|Alberto Goštauto]] vadovaujama partija, reikalavusi daugiau atsiriboti nuo [[Lenkija|Lenkijos]]. Ji skundėsi, kad didysis kunigaikštis per mažai gyvenąs Lietuvoje. Tas buvo pareikšta Žygimantui Senajam per specialią Lietuvos seimo nusiųstą delegaciją ([[1538]] m.). Todėl [[1543]] m. kilo mintis jau 23 metus turinčiam įpėdiniui pavesti valdyti Lietuvą, tėvas turėjo pasilikti tik priežiūrą. Lietuvos ponams tokia mintis patiko, nes jie norėjo turėti Vilniuje valdovo dvarą ir apsisaugoti nuo lenkų kišimosi į Lietuvos reikalus. Mat, didžiajam kunigaikščiui gyvenant [[Krokuva|Krokuvoje]], lenkai, jį veikdami, galėjo kištis į Lietuvos reikalus. Tuo būdu [[1544]] m. Žygimantas Augustas apsigyveno [[Vilnius|Vilniuje]], kaip didysis Lietuvos kunigaikštis, ir jam atiteko visa valdžia Lietuvoje, tėvas pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus. Po tėvo mirties [[1548]] m. jis be jokių rinkimų savaime tapo abiejų valstybių valdovu.

 

Žygimantas Augustas buvo vedęs tris kartus ir nė vienoje santuokoje neturėjo vaikų. 1543 m. jis vedė imperatoriaus Ferdinando I dukterį Elžbietą Habsburgaitę (1526–1545 m.). [[Elžbieta Habsburgaitė]] netrukus mirė ([[1545]] m. birželį). Tuo metu, greta didžiojo kunigaikščio rūmų, buvusiuose Radvilų rūmuose, gyveno jauna graži našlė Barbora Radvilaitė Goštautienė. Ž. Augustas karštai ją įsimylėjo. Iš kunigaikščių rūmų iki Radvilų rūmų per sodą Ž. Augustas liepė įtaisyti dengtą priėjimą, kur abu įsimylėjusieji susitikdavo.