Michael Faraday: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 32:
}}
'''Maiklas Faradėjus''' ({{en|Michael Faraday}}; [[1791]] m. [[rugsėjo 22]] d. – [[1867]] m. [[rugpjūčio 25]] d.) – anglų mokslininkas, daug prisidėjęs kuriant [[elektromagnetizmas|elektromagnetinių]] reiškinių teoriją.{{šaltinis|{{VLE|V|756||Faraday Michael (Maiklas Faradėjus)}}}} Laikomas vienu įtakingiausiu mokslininku istorijoje.
== Biografija ==
Jis pirmasis pavartojo [[elektrinis laukas|elektrinio]] bei [[magnetinis laukas|magnetinio]] lauko sąvokas, iškėlė mintį apie elektrinių, magnetinių ir šviesos reiškinių sąryšį. Jo atrastu [[Elektromagnetinė indukcija|elektromagnetinės indukcijos reiškiniu]] grindžiamas visas elektrotechnikos ir radiotechnikos mokslas. 1833–1834 m. tyrinėdamas druskų, bazių ir rūgščių elektrinį laidumą suformulavo du [[Elektrolizė#Elektrolizės dėsnis|elektrolizės dėsnius]].<ref>K. Manolovas, D. Lazarovas, I. Lilovas. ''Chemijos savi dėsniai.'' Vilnius: Mokslas, 1981, 57 p.</ref> Faradėjus studijavo magnetinį lauką gaubiantį laidininką, nešantį nuolatinę elektros srovę, ir nustatė pagrindinę magnetinio lauko sąvoką fizikoje. M. Faradėjus buvo puikus eksperimentatorius – jo moksliniuose dienoraščiuose aprašyta daugiau nei 16 000 bandymų. M. Faradėjus [[1825]] m. šviečiančiosiose dujose atrado [[Benzenas|benzeną]] C<sub>6</sub>H<sub>6</sub> – paprasčiausią [[aromatinis angliavandenilis|aromatinį angliavandenilį]].▼
M. Faradėjus gimė Newington Butts vietovėje prie [[Londonas|Londono]] (šiuo metu – Londono dalis) gausioje kalvio šeimoje. Jau paauglystėje nuo 1805 m. pradėjo dirbti knygrišio pameistriu. 1812 m. pradėjo lankyti žinomo anglų chemiko, profesoriaus H. Davy paskaitas, kurias savarankiškai užrašinėjo. 1813 m. tapo H. Davy asistentu ir tais pat metais jie kartu išvyko į dvejus metus trukusią kelionę po Europos mokslo centrus. [[1821]]
== Mokslinė veikla ==
▲1816 m. pradėjo publikuoti savo mokslo darbus. 1821 m. sukūrė pirmą laboratorinį elektros variklio modelį. Nuo 1825 m. Londono Karališkojo instituto laboratorijos vadovas. M. Faradėjus [[1825]] m. šviečiančiosiose dujose atrado [[Benzenas|benzeną]] C<sub>6</sub>H<sub>6</sub> – paprasčiausią [[aromatinis angliavandenilis|aromatinį angliavandenilį]]. 1831 m. atrado elektromagnetinę indukciją ir suformulavo Faradėjaus indukcijos dėsnį. 1832 m. Londono Karališkoji draugiją M. Faradėjų skyrė aukščiausią apdovanojimą – Copley medalį. Jis pirmasis pavartojo [[elektrinis laukas|elektrinio]] bei [[magnetinis laukas|magnetinio]] lauko sąvokas, iškėlė mintį apie elektrinių, magnetinių ir šviesos reiškinių sąryšį. Jo atrastu [[Elektromagnetinė indukcija|elektromagnetinės indukcijos reiškiniu]] grindžiamas visas elektrotechnikos ir radiotechnikos mokslas. 1833–1834 m. tyrinėdamas druskų, bazių ir rūgščių elektrinį laidumą suformulavo du [[Elektrolizė#Elektrolizės dėsnis|elektrolizės dėsnius]].<ref>K. Manolovas, D. Lazarovas, I. Lilovas. ''Chemijos savi dėsniai.'' Vilnius: Mokslas, 1981, 57 p.</ref> Nuo 1833 m. – Chemijos katedros profesorius. Išrado [[voltmetras|voltmetrą]]. Faradėjus studijavo magnetinį lauką gaubiantį laidininką, nešantį nuolatinę [[elektros srovė|elektros srovę]], ir nustatė pagrindinę magnetinio lauko sąvoką fizikoje.
▲[[1821]] m. sausio 12 d. Maiklas Faradėjus vedė Sarą Barnard. Nors buvo susituokęs, tačiau vaikų neturėjo.<ref name=ODNB>(Angliškai) Frank A. J. L. James, ‘Faraday, Michael (1791–1867)’, Oxford Dictionary of National Biography, Oxford University Press, Sept 2004; online edn, Jan 2008 [http://www.oxforddnb.com/view/article/9153 nuoroda tikrinta 2013 m. sausio 29 d.]</ref>
== Šaltiniai ==
| |||