Brutalizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Brutalizmas buvo populiarus administraciniuose ir viešosios paskirties pastatuose, ypač daug pavyzdžių turima [[Britanija|Britanijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Japonija|Japonijoje]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]], [[Italija|Italijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Filipinai|Filipinuose]], [[Izraelis|Izraelyje]] ir [[Australija|Australijoje]]. Pastatai pasižymi stambiomis formomis, masyvumu (net jei nėra dideli), primena karinius įtvirtinimus, vyrauja atviros betono konstrukcijos, „mūrinio brutalizmo” atveju derinamos nedidelės plytos ir betonas. Viena iš mėgstamų brutalizmo konstrukcijų – apversta ir ant atramų pakelta laiptuota [[piramidė]]. Brutalistiniu stiliumi dažnai būdavo statomos švietimo įstaigos (ypač aukštosios mokyklos), administraciniai, aukštuminės architektūros pastatai, prekybos centrai. Vienas ryškesnių brutalizmo pavyzdžių Lietuvoje — [[Vilniaus sporto rūmai]]. Brutalizmo pastatų tvirtumas, patogumas ir paprasta priežiūra gali būti vertinami kaip jaunesniosios kartos atsakas į kai kurių XX a. 4-o ir 5-o dešimtmečių architektų lengvabūdišką, optimistišką ir nerūpestingą nuotaiką. Banhamas yra įvertinęs brutalizmą ne tiek kaip stilių, o labiau kaip architektų moralinio rimtumo išraišką. Žodis „brutalizmas” ne visada vartojamas kaip vienareikšmis architektūros terminas, patys architektai dažnai iš viso jo vengia. Visai neseniai kasdienėje kalboje brutalistiniais pradėti vadinti dideli ir nepopuliarūs XX a. pabaigos pastatai – čia ''brutalistinis'' pasakoma kaip epitetų ''atgrasus'', ''grubus'', ''brutalus'' sinonimas.

==Išnašos==

{{Išnašos}}