Madona (menas): Skirtumas tarp puslapio versijų

212 pridėta baitų ,  prieš 3 metus
nėra keitimo aprašymo
S (Atmestas 193.219.81.11 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Submixster keitimas))
 
 
Vakarų Europos menas iš pradžių buvo stipriai veikiamas bizantietiškų madonos vaizdinių. Madonos ikonografijoje [[karūna]] reiškia [[Rojus|Rojaus]] ar dangaus valdovės padėtį. Mėlyna skraistė ar apsiaustas simbolizuoja tyrumą, kilmingumą. Raudona suknelė – kančios simbolis dėl sūnaus praradimo. Renesanso mene, kartu su kūdikiu Kristumi, dažnai buvo vaizduojamas kitas kūdikis − [[Šv. Jonas Krikštytojas]].
[[Vaizdas:Madonna catacomb.jpg|thumb|right|160px| Madonos su maitinamu kūdikiu atvaizdas Romos Priscilos katakomboje (datuojamas II a. pb.) − laikomas anksčiausiu žinomu Mergelės Marijos pavaizdavimu mene]]
 
Europos madonos vaizdinių tipai:
* madona su kūdikiu – madonos vaizdinys su kūdikiu ant rankų. Pats populiariausias vaizdinys, modeliuotas pagal bizantietišką ''glykophilousa'' pavyzdį (pvz. [[Fra Filippo Lippi]] „Madona su Kūdikiu“). Nuo maždaug VII a. pradėjo daugėti madonos vaizdinių bažnyčiose, paskatintų bažnyčių, skirtų Mergelei Marijai atsiradimo, bei istorijos apie [[Šv. Lukas|Šv. Luko]] esą tapytą Marijos portretą. Šiaurės Europoje tapo populiariu gotikinis vienišos, su [[karūna]] ir su kūdikiu rankose madonos įvaizdis [[sostas|soste]]. Nuo XIV a. pradėjo vyrauti laisvesnis, asmeniškesnis madonos vaizdavimas renesanso mene. Pradėjo retėti religiniai atributai ir ikonografinio vaizdavimo apraiškos iki to, kad vėlesniuose kai kuriuose renesanso ir baroko kūriniuose jų visai neliko. Po XVII a. madonos vaizdinių ženkliai sumažėjo, jie paremti ankstesniųjų vaizdinių modeliais.
9 168

pakeitimai