Antanas Baranauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 003 baitai pašalinti ,  prieš 3 metus
Atšauktas naudotojo 78.62.90.254 (Aptarimas) darytas keitimas 5092566
(→‎Biografija: tuo metu tai buvo šnekamoji kalba)
(Atšauktas naudotojo 78.62.90.254 (Aptarimas) darytas keitimas 5092566)
Dar [[Varniai|Varniuose]] susidomėjo kalbotyra, tapo pirmuoju lietuvių dialektologu, lietuvių kalbos gramatikos terminų kūrėju. Eiles iš pradžių rašė lenkiškai, po to lietuviškai. Nedidelius kūrinėlius lietuviškai rašė ir gana anksti. Pasak brolio Anupro, apie 1851 m. A. Baranauskas parašė „Vainą vilko ir piemenų“ bei „Mažų dienų atsiminimus“. 1853 m. [[spalio 27]] d. dirbdamas Vainute parašė trumpą pasakėčią „Góra i dolina“. 1853–[[1854]] m. parašė dar kelis mūsų nepasiekusius eilėraščius lietuviškai. Iš šio laikotarpio yra jo eilėraštis „Saulatekis“. 1855 m. [[kovo 30]]-31 d. tėvams Anykščiuose surašė kelių savo 1854–1855 m. lenkiškų eilėraščių rinkinėlį. [[1857]] m. surašė didesnį (per 70 eilėraščių) savo 1851–1857 m. lenkiškos poezijos rinkinį. 1857 m. parašė „Dainu dainelę“, kurią [[1883]] m. pirmoji išspausdino „[[Auszra]]“.
 
Reikšmingiausi A. Baranausko kūriniai yra keturiolikos dainų rinkinys „Kelioggsfjbiarh jgranė„Kelionė Peterburkan“ ([[1858]]–1859 m.) ir romantinė poema „[[Anykščių šilelis]]“ (1858–1859 m.), kurioje apdainuojama gimtojo krašto gamta, idealizuojama Lietuvos senovė, kaip kontrastas to laikotarpio realijomis atskleidžiamas gamtos ir žmogaus dvasinis ryšys, proteaerhsfgksgfkxmfhfdgprotestuojama prieš tautinį lietuvių tautos engimą. Pirmą kartą išleista [[1860]] m. [[Laurynas Ivinskis|Lauryno Ivinskio]] kalendoriuje (pirmasis atskiras leidimas – [[1905]] m.),aeAntanas Baranauskaspoema laikoma lietuvių literatūros klasika.
 
Svarbiausi biografijos faktai.
 
Antanas Baranauskas gimė 1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose - mirė 1902 m. lapkričio 26 d. - Seinuose. Vyskupas, poetas, kalbininkas, matematikas. Mokėsi Peterburge, Miunchene, Romoje, Insbruke ir Levene. Mokėsi Rumšiškių dvimetėjs wsr6jktrzlzpete raštininkų mokykloje. Čia parašė apie 20 pirmųjų iki šiol išlikusių eilėraščių. Telšiuose susipažino su Karolina Praniauskaite – pirmąja lietuvių literatūroje žinoma moterimi poete. Ji padėjo A. Baranauskui geriau pažinti lenkų literatūrą, klasikinę lenkų poeziją, skatino rašyti gimtąja kalba. Jos brolis kunigas Otonas Praniauskas sudarė sąlygas A. Baranauskui 1856 m. įstoti į Varnių kunigų seminariją.
 
A. Baranauskas daug nusipelnė lietuvių dialektologijai: sudarė pirmr4 q5ugf sjfgkatąją lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją, sukaupė tarminės medžiagos, išvertė į lietuvių kalbą Augusto Šleicherio lietuvių kalbos gramatiką ir jos pagrindu parašė gramatiką „Kalbamokslis lietuviškos kalbos“, sukūrė kalbos terminų ir originalią rašybą, paremtą kalbos garsų kilmės principu. Kaip matematikalaeatrkasaeru s mėgėjas tyrė pirminių skaičių savybes. Anykščiuose veikia A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus įkurtas 1962 m. Anykščiuose pastatytas poeto biustas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Anykščiuose, ant upės kramto, suformuota graži aikštė ir čia pastatytas paminklas A. Baranauskui.
 
Reikšmingiausi A. Baranausko kūriniai yra keturiolikos dainų rinkinys „Kelionė Peterburkan“ ir romantinė poema „Anykščių šilelis“, kurioje apdainuojama gimtojo krašto gamta, idealizuojama Lietuvos senovė, kaip kontrastas to laikotarpio realijomis atskleidžiamas gamtos ir žmogaus dvasinis ryšys, protestuojama prieš tautinį lietuvių tautos engimą.kdhukj stydlmyysnrmjkas,
 
d6mstuojama prieš tjrtjstrmjautinį lietuvių tautos engimą. Pirad hdanfeahssdhimą kartą išleista [[1860]] m. [[Laurynas Ivinskis|Lauryno Ivinskio]] kalendoriuje (pirmasis atskiras leidimas – [[1905]] m.), poema laikoma lietuvių literatūros klasika.x,jtrssrtoj tue
 
== Bibliografija ==