Antanas Baranauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 85.206.111.109 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.62.90.254 keitimas) |
→Biografija: tuo metu tai buvo šnekamoji kalba |
||
Eilutė 42:
1884–[[1900]] m. atitolo nuo lietuvybės, susižavėjo [[matematika]], kaip jos mėgėjas tyrė [[pirminis skaičius|pirminių skaičių]] savybes, eilučių teoriją, savarankiškai atrado daug dėsningumų, kurie – tai paaiškėjo jau vėliau – buvo jau žinomi. Matematikos mokslo istorijoje išliko tik „Baranausko formulė“ pirminių skaičių kiekiui nustatyti. Jis taip pat sukūrė ir [[1892]] m. prelatui [[Adomas Dambrauskas-Jakštas|Adomui Dambrauskui-Jakštui]] pasiūlė naudoti nemažai ir šiuo metu vartojamų lietuviškų matematikos, daugiausia geometrijos terminų ([[trikampis]], [[daugiakampis]], [[lankas]], [[erdvė]], status kampas, smailus kampas ir kt.). <ref>http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=676</ref><ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-03-16-vyskupo-a-baranausko-pedsakai-lietuvos-matematikoje/59547 Vyskupo A. Baranausko pėdsakai Lietuvos matematikoje, 2011-03-16]</ref>
Iki 1855–1856 m. net tėvams ir broliams skirti laiškai, dienoraščiai ir eilėraščiai parašyti lenkiškai. Lietuviškai rašė kaimo žmonėms skirtas daineles, giesmes ir poemas, tikybos reikalams leistus raštus. Nemažai lietuviškų laiškų skirta kalbininkams ir lietuvių kalbos mylėtojams. Ne kalbos reikalais su kunigija ir šviesuomene mieliau susirašinėjo lenkiškai, nemėgo, kai klierikai ar kunigai į jį kreipdavosi lietuviškai. Nuo akademijos laikų bendravo su lenkų kunigais ir dvarininkais, naujosios lietuvių šviesuomenės nemėgo. Viešai ir griežtai pasisakydavo prieš [[aušrininkai|aušrininkus]] ir [[varpininkai|varpininkus]]. Savo raštuose laikėsi lenkiškų raidžių,
== Kūryba ==
| |||