Baltai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 85.206.158.43 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Ed1974LT keitimas) |
|||
Eilutė 1:
{{Šaltiniai}}
[[Vaizdas:Baltų gentys 12-as amžius.svg|thumb|350px|Baltų genčių teritorija 12-ame amžiuje (pagal Mariją Gimbutienę)]]
'''
„Baltų“ terminą pasiūlė vokiečių kalbininkas Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas (G. H. F. Nesselmann) 1845 m. knygoje „Die Sprache der alten Preußen an ihren Überresten erläutert“ ir jį vartojo šalia Baltijos jūros esančiai giminiškų kalbų grupei pavadinti.
Eilutė 15:
Pastaraisiais dešimtmečiais kai kurių [[Algirdas Girininkas|A. Girininko]] „archeologinės mokyklos“ atstovų pastangomis formuojasi alternatyvi, naujausiais archeologijos duomenimis ir iš dalies paleogeografo [[Algirdas Seibutis|A. Seibučio]] įžvalgomis grindžiama baltų kilmės teorija<ref>Lietuvos archeologija I tomas. Akmens amžius. A. Girininkas 2009</ref>.
Pasak A. Girininko ir jo sekėjų, baltus laikyti Rytų Pabaltijo autochtonais leidžia šiame regione fiksuojamas europinių analogų neturintis archeologinių kultūrų raidos tęstinumas, kiekvienai naujai poledynmečio kultūrai savaimingai išsirutuliojant iš jos pirmtakės. Naujosios baltų kilmės teorijos šalininkai ypač akcentuoja menką „virvelininkų“ kultūrų įtaką, laikant juos pietiniais indoeuropiečiais, o vietinius poledynmečio gyventojus - šiauriniais indoeuropiečiais. Indoeuropiečių prokalbės skilimas ir protėvynės paieškos nukeliamos į laikus prieš 6000 metų. Kaip alternatyva indoeuropiečių prokalbės tyrimams
Seniausiais žinomais Rytų Pabaltijo autochtonais baltus verčia laikyti, pasak „A. Girininko mokyklos“ atstovų, ir daugybė [[finougrai|finougrų]] kalbų ūkinės buitinės srities [[baltizmas|baltizmų]],– į finų kalbas jie galėjo patekti tik vykstant medžiotojų bei žvejų protofinų ir sėslių protobaltų [[metizacija]]i, o archeologijos duomenys aiškiai rodo, kad Rytų Europos šiaurvakariuose nesėslių Šukinės duobelinės keramikos kultūros nešėjų, t. y. [[protofinai|protofinų]], ir sėslių vietos gyventojų metizacija intensyviausia buvusi V–III tūkstm. pr. m. e.
| |||