Krašto kelio KK128 tiltas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S + vikiteka
Vilensija (aptarimas | indėlis)
+ papild.
Eilutė 14:
|Tilto formulė=}}
 
'''Krašto kelio KK128 tiltas''', arba ('''Kaniūkų tiltas'')' – krašto keliokelyje {{KK128}} stovintis penkių tarpatramių [[tiltas]] per [[Nemunas|Nemuno]] upę, netoli [[Alytus|Alytaus]], [[Kaniūkai (Alovė)|Kaniūkuose]] ([[Alovės seniūnija|Alovės sen.]]). Ilgis apie 200203 m.
[[Vaizdas:Kaniūkų tiltas, danga.JPG|miniatiūra|240px|left|Tiltas 2016 m.]]
 
== Istorija ==
 
[[1892]] m. carinė [[Rusijos imperija|Rusija]], tiesdama [[Strategija|strateginius]] plentus, piečiau Alytaus per Nemuną pastatė Kaniūkų tiltą. Pavadinimą tiltas gavo nuo čia esančio kaimo pavadinimo. Jo ilgis buvo 193,5 m, aukštis – 15 m. Atramos buvo sumūrytos ir apmuštos tašytais akmenimis. Jose įrengtos [[sprogmuo|sprogdinimo]] [[šachta|šachtos]]. Kraštiniai tarpatramiai buvo perdengti metalinėmis sijomis, vidiniai – metalinėmis [[santvara|santvaromis]], važiuojamoji dalis buvo [[mediena|medinė]], todėl greitai dėvėjosi - tekdavo dažnai remontuoti. Tiltas buvo dažomas sidabrine spalva. Tilto santvaros buvo pagamintos [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], Putilovo gamykloje ir atplukdytos Nemunu. Tilto [[tauras (tiltas)|taurams]] akmenis tašė iš [[Italija|Italijos]] atvykę meistrai.
Pirmasis tiltas šioje vietoje pastatytas 1892 metais, kurio santvarinę perdangą Pirmojo pasaulinio karo metu (1915 m.) susprogdino besitraukianti rusų kariuomenė. Besitraukiantys rusai tuo pačiu metu susprogdino ir žemupio link esantį santvarinį geležinkelio tiltą, kuris tik 2015 m. buvo atstatytas kaip pėsčiųjų tiltas ir pavadintas [[Baltosios rožės tiltas|Baltosios rožės tiltu]]. Dar tais pačiais metais (1915 m.), užėmusi Alytų, vokiečių armija, ant nesunaikintų akmens mūro atramų, atstatė plento tiltą.
 
Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], [[1915]] m., artėjant [[vermachtas|Vokietijos kariuomenei]] prie Alytaus, Rusijos daliniai be pasipriešinimo paliko [[Alytaus tvirtovė|Alytaus tvirtovę]], tačiau susprogdino visus Alytaus tiltus, tarp jų ir Kaniūkų tiltą (išsprogdinta vidurinė dalis) bei žemupio link buvusį santvarinį geležinkelio tiltą (dabar [[Baltosios rožės tiltas]]). Dar tais pačiais metais (1915 m.), užėmusi Alytų, vokiečių armija, ant nesunaikintų akmens mūro atramų, atstatė plento tiltą. Netrukus vokiečių buvo atstatytas metalinis tiltas. Atstatytame važiuojamoji dalis taip pat buvo medinė, todėl čia kabojo perspėjamoji iškaba: „Tiltu važiuoti ir joti žingsniu, automobiliai – 5 km į val. Laikytis dešinės, nerūkyti!“
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, besitraukdami Vokietijos link, vokiečiai susprogdino perdangos centrinę santvarą, kurią jau šįkart atstatė sovietai.
 
[[1936]] m. [[liepos 9]] d. apie 10 val. prie Kaniūkų tilto įvyko viena šiurpiausių autoavarijų [[tarpukaris|tarpukario]] Lietuvoje. Sunkvežimis vežė Pabaltijo cirko reikmenis, ant kurių sėdėjo 23 artistai ir pagalbiniai darbininkai. Važiuodamas į pakalnę, prieš įsukdamas į tiltą, vengdamas susidūrimo su dvikinkiu vežimu, nuvažiavo į kelkraštį, numušė keturis kelio apsauginius stulpelius ir versdamasis nugarmėjo 6 m stačiu šlaitu žemyn. Žuvo 4 žmonės, likę gyvi retas išvengė sužeidimų. Daugelis iš jų sėkmingai išgijo ir vėliau prisidėjo prie cirko, tačiau keletas dėl patirtų traumų turėjo baigti savo karjerą.
1976-1977 m. vyko tilto modernizavimo darbai, kurių metu plieninę santvarinę tilto perdangos konstrukciją pakeitė užstumiama dviejų plieninių dvitėjo profilio sijų (~3 m aukščio) erdvinė konstrukcija, kuri tuo laikotarpiu buvo populiari Sovietų Sąjungoje (panašios konstrukcijos tiltai pastatyti Druskininkuose ir Alytuje). Tai buvo paskutinis esminis tilto remontas, vėliau atlikti tik susidėvėjusių pakloto gelžbetoninių konstrukcijų atnaujinimo darbai. Verta paminėti, kad mūrinės tilto atramos išliko beveik nepakitusios iki pat šių dienų.
AntrojoPer pasaulinio[[Antrasis karopasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Kaniūkų tiltas rimtai nenukentėjo. Karo pabaigoje, besitraukdami Vokietijos link, vokiečiai susprogdino perdangos centrinę santvarą, kurią jau šįkart atstatė sovietai. [[1964]] m. ant tilto medinės dangos buvo užklotas [[asfaltbetonis]].
 
[[1976]]-[[1977]] m. vyko tilto modernizavimo darbai, kurių metu plieninę santvarinę tilto [[perdanga|perdangos]] konstrukciją pakeitė užstumiama dviejų plieninių [[Dvitėjinis profilis|dvitėjo profilio]] [[sija|sijų]] (~3 m aukščio) erdvinė konstrukcija, kuri tuo laikotarpiu buvo populiari [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]] (panašios konstrukcijos tiltai pastatyti [[Druskininkai|Druskininkuose]] ir Alytuje). Tai buvo paskutinis esminis tilto remontas, vėliau atlikti tik susidėvėjusių pakloto gelžbetoninių konstrukcijų atnaujinimo darbai. Verta paminėti, kad mūrinėsMūrinės tilto atramos išliko beveik nepakitusios iki pat šių dienų.
 
== Konstrukcija ==
 
Po 1976–1977 m. rekonstrukcijos naujas sijinis plieno tiltas tapo penkių tarpatramių (18,0+3×54,1+18,0), 203,47 m ilgio, apie 20 m aukščio, 13,7 m pločio. Tilto [[skerspjūvis|skerspjūvyje]] 6 plieninės sijos viduriniuose tarpatramiuose tarpusavyje sujungtos skersiniais ryšiais, sijų sekcijos tarpusavyje suveržtos didelio atsparumo [[varžtas|varžtais]]. Kraštiniuose tarpatramiuose sumontuotos gelžbetoninės sijos. Važiuojamoji dalis įrengta iš dviejų sluoksnių - gelžbetoninių plokščių ir asfaltbetonio, apsauginis atitvaras – metalinis.
 
== Galerija ==
<gallery>
Kaniūkų tiltas, danga.JPG|Tiltas 2016 m.
Kaniūkų tiltas.jpg|Tilto atramos pastatytos 1892 m.
Kaniūkų tiltas 2.JPG|Plieninė perdanga viduriniuose tarpatramiuose
Kaniūkų tiltas 3.JPG|KrantoKraštinis atrama18 m ilgio tarpatramis
</gallery>
 
eilutė 38 ⟶ 46:
{{commonscat|Kaniūkai bridge}}
* [http://olitaorany.puslapiai.lt/kaniuku_tiltas.htm Straipsnis apie Kaniūkų tiltą]
* [http://www.alytus-tourism.lt/lt/lankytinos-vietos/alytaus-tiltai. Alytaus tiltai. Kaniūkų tiltas (''alytus-tourism.lt'')]
{{tiltai-stub}}
 
[[Kategorija:Lietuvos tiltai]]
[[Kategorija:tiltaiTiltai per Nemuną]]
[[Kategorija:Alytaus rajonas]]