Raudonoji piramidė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Raudonoji piramidė buvo trečioji ir paskutinė piramidė, pastatyta faraono Sneferu ir buvo pirmoji Senovės Egipto lygiabriaunė piramidė. Tai yra trečioji pagal dydį Egipto piramidė po [[Gizos piramidės|Cheopso ir Chefreno piramidžių Gizoje]]. Ji yra Dahšūro šiaurinėje pusėje už keletos kilometrų nuo [[LenktabriaunėLenktoji piramidė|Lenktabriaunės piramidės]]s ir kitaip dar vadinama Šiaurine piramide. Raudonąja piramide ji pavadinta dėl rusvos spalvos kalkakmenio plytų, panaudotų jos statyboms. Originaliai iš išorės ji buvo padengta baltais kalkakmenio blokeliais.

Raudonoji piramidė yra 220 m ilgio pagrindo kraštinės ir 110 m aukščio. Ji pastatyta su 43°21' briaunos polinkio kampu, kuris yra labai artimas [[Laužtų briaunųLenktoji piramidė|Lenktosios piramidės]]s viršutinės dalies briaunų polinkio kampui. Šis kampas yra mažesnis už kitų Egipto piramidžių ir Raudonoji piramidė dėl to atrodo gana plokščia. Įėjimas į piramidę yra iš tradicinės šiaurinės pusės 28 m aukštyje ir 60 m ilgio tuneliu, 43°21' žemėjančiu kampu veda į tris patalpas. Šalia piramidės rasta faraono laidojimo šventykla. Šventykla nebuvo baigta statyti iki faraono [[Sneferu]] mirties. Už 400 m nuo piramidės rastas didelis ketvirtosios Egipto dinastijos [[nekropolis]]. Nėra tikra, kurioje piramidėje, Raudonojoje ar LenktabriaunėjeLenktojoje, faraonas buvo palaidotas. Abi piramidės buvo išplėštos senovėje ir mumijų jose nerasta.