Štutovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Štuthofo [[Koncentracijos stovykla|koncentracijos stovykla]] buvo [[Nacizmas|nacių]] [[Vokietija|Vokietijos]] koncentracijos stovykla pastatyta nuošalioje, šlapioje ir miškingoje vietovėje, šalia mažo miestelio Sztutowo (vokiškai: Stutthof) 34 km į rytus nuo [[Gdanskas|Gdansko]] miesto, buvusioje laisvojo Dancigo miesto teritorijoje. Koncetracijos stovykla buvo įkurta ant jau egzistuojančių struktūrų, kurios buvau naudojamos Lenkijos inteligentų įkalinimui po vokiečių invazijos į Lenkiją [[Antrasis pasaulinis karas|antrojo pasaulinio karo metu]].<ref>Maria Przyłucka (1977). Praca więźniów w obozie koncentracyjnym Stutthof [Prisoner labour at Stutthof] (PDF). Zeszyty Muzeum Stutthof (2). Muzeum Stutthof w Sztutowie. pp. 59 (4–5/19 in PDF). Retrieved 11 February 2015.</ref> Šimtai pavergtų kalinių (daugiausiai žydų) specializuotuose būriuose pastatė barakus, kurie buvo naudojami naujai koncentracijos stovyklai. Štuthofo koncentracijos stovykla buvo pirmoji koncemtracijos stovykla pastatyta už [[Vokietija|Vokietijos]] teritorijos ribų, kuri veikė nuo rugsėjo 2, 1939 ir buvo paskutinė [[Koncentracijos stovykla|koncentracijos stovykla]] kurią išlaisvino sąjungininkų pajėgos gegužės 9, 1945 metais. Iš 110,000 deportuotų kalinių, net 85,000 aukų mirė šioje koncentracijos stovykloje.<ref>"Stutthof, the first Nazi concentration camp outside Germany". JewishGen.org. Retrieved 2013-01-21.</ref>

Jau 1936 metais nacių istitucijos laisvame [[Dancigas|Dancigo]] mieste pradėjo rinkti duomnis apie žinomus [[Žydai|žydų]] ir [[Lenkai|lenkų]] inteligentus. Taip pat slaptai apžiūrinėjo ir rinko tinkamą vietą, kurioje būtų galima įkurti koncentracijo stovyklą. Prieš Štuthofo stovyklai išsiplečiant dideliais mąstais, ji buvo naudojama kaip civilinio kalinimo stovykla valdoma Dancigo policijos viršininko. 1941 lapkričio mėnesį ji tapo “darbo švietimo” stovykla, kurią administravo viekiečių saugumo policija. Galiausiai 1942 m. sausio mėn. Štuthofas tapo įprasta koncentracijos stovykla, kurioje buvo nužudyti tūkstančiai [[Žydai|žydų]] ir [[Romai|romų]] kilmės žmonių.

Pradinė stovykla (vadinama senąja stovykla), buvo absupta spygliuotos vielos tvora. Ją sudarė aštuoni barakai kaliniams ir “kommandantur”, kuris buvo skirtas SS sargybiniams, iš viso 120,000 m². 1943 m. stovykla buvo išplėsta ir nauja stovykla buvo įkurta šalia jau seniau egzistavusios. Stovykla buvo absupta elektrifikuota spygliuotos vielos tvora ir talpino trisdešimt naujų barakų, išplečiant teritoriją iki 1.2 km². 1943 m. stovykloje buvo pastatytas [[Krematoriumas|krematoriumas]] (skirtas žmonių kūnams deginti) ir dujų kamera. Šie statiniai buvo pastatyti kaip tik laiku tam, kad būtų pradėtas masinis žydų naikinimas. Pagal “Galutinį Sprendimą”, (Galutinis sprendimas- buvo nacių programa masiniam žydų išnaikinimui), Štuthofo stovykla buvo įtraukta į masinio naikinimo sąrašus ir jis turėjo prasidėti 1944 m. birželio mėn. Taip pat prireikus buvo naudojami mobilūs dujų vagonai padidinti maksimalų dujų kameros našumą (per vieną egzekuciją buvo nužudomi 150 žmonių).

Stovyklos apsaugoje dirbo [[SS|SS pareigūnai]], o po 1943 m. ukrainiečių pagalbininkai.<ref>Holocaust Encyclopedia (20 June 2014). "Stutthof". United States Holocaust Memorial Museum. Retrieved 2 February 2015.</ref> 1942 m. pirma vokietė moteris SS Aufseherinnen atvyko į Štuthofo koncentracijos stovyklą kartu su moterimis kalinėmis. Štuthofo koncentracijos stovyklos komplekse dirbo 295 moterys sargybinės.<ref>Nunca Mas (2007), Datos de 295 Mujeres Pertenecientes a la SS: Christel Bankewitz, Stutthof. Historia Virtual del Holocausto.</ref> Tarp žinomų koncentracijos stovyklos prižiūrėtojų moterų buvo: Elisabeth Becker, Erna Beilhardt, Ella Bergmann, Ella Blank, Gerda Bork, Herta Bothe, Erna Boettcher, Hermine Boettcher-Brueckner, Steffi Brillowski, Charlotte Graf, Charlotte Gregor, Charlotte Klein, Gerda Steinhoff, Ewa Paradies ir Jenny- Wanda Barkmann. Trisdešimt keturios moterys, koncentracijos stovyklos apsauginės (tarp jų): Becker, Bothe, Steinhoff, Paradies ir Barkmann, buvo vėliau pripažintos atlikusios nusikaltimus prieš žmogiškumą. Į Štuthofo stovyklos apsaugines- sargybines buvo pradėtos imti moterys iš Danzig miesto ir kitų apylinkių 1944 m. birželio mėn. Jos buvo treniruojamos, nes buvo sargybinių trūkumas po to kai buvo įsteigtas Štuthofo koncentracijos padalinys Bromberg-Ost (Konzentrationslager Bromberg-Ost) Bydgoszcz mieste.<ref>Benjamin B. Ferencz. Less Than Slaves: Jewish Forced Labor and the Quest for Compensation. Retrieved 2013-06-24.</ref>

Pirmieji kaliniai įkalinti Štuthofo koncentracijos stovykloje 1939 m. rugsėjo 2 dieną buvo 150 Lenkijos piliečių, kurie buvo areštuoti Danzigo miesto gatvėse iškart prasidėjus karui. Jau per artimiausias dvi savaites 1939 m. rugsėjo 15 dieną kalinių skaičius pasiekė 6,000. Dešimtys tūkstančių žmonių, tikslaiu net apie 100,000 žmonių įtraukiant ne žydus lenkus, taip pat [[Komunistai|komunistus]] ir žydus iš visos Europos, buvo deportuota į Štuthofo koncentracijos stovyklą.<ref>As an example of communist deportations to Stutthof, see the Danish Horserød camp.</ref> Šis 100,000 žmonių skaičius yra laikomas ganėtinai kukliu, nes tikslus skaičius nėra žinomas dėl to, kad pirmos aukos nebuvo tvarkingai registruojamos žudymo sarašuose ir buvo nusiūstos skubiam sunaikinimui. Kuomet sovietų pajėgos pradėjo žengti į priekį per Estijos teritoriją 1944 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, Kloogos koncentracijos stovyklos personalas avokavo daugumą kalinių jūra ir nusiuntė juos į Štuthofo koncentracijos stovyklą.

Žmonės koncentracijos stovykloje gyveno brutualiomis sąlygomis. Daug kalinių miremirė nuo dėmėtosios šiltinės epidemijos kuri stovykloje kilo du kartus 1942 m. žiemą ir 1944 m. SS sargybiniai atrūšiuodavo kalinius. Tie, kurie buvo silpni arba sergnatys būdavo nužudomi dujomis mažose dujų kamerose. Dujų kamerose buvo naudojamos zyklon B dujos nuo 1944 m. birželio mėn. Koncentracijos stovyklos gyditojai taip pat žudė sergančius, sužeistus ir silpnus kalinius suleisdami mirtingas injekcijas ar išbandinėdami preparatus su žmonėmis. Daugiau nei 85,000 žmonių buvo nužudyti šioje koncentacijos stovykloje.

[[Naciai]] naudojo Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinius priverstiniams darbams. Daug kalinių dirbo [[SS]] priklausančiuose versluose tokiuose kaip DAW (Deutsche Ausrüstungswerke), labia saugomoje ginkluotės gamykloje, kuri radosi stovyklos terirorijoje šalia kalinių barakų. Kiti kaliniai dirbo vietinėse plytinėse, privačiose pramonės įmonėse, žemės ūkyje arba koncentracijos stovyklos darbuose. 1944 m. prievartinius darbus atliekančių kalinių jėga tapo labai svarbi ginklavimosi pramonei, Focke-Wulfaircraft gamykla buvo pastatyta Štuthofo koncentracijos stovyklos teritorijoje. Galiausiai Štuthofo koncentracijos stovyklos sistema tapo plačiu priverstinių darbų stovyklų tinklu. [[Holokaustas|Holokausto]] enciklopedijos vertinimu apie 105 Štuthofo koncentracijos stovyklos mažesnės stovyklos buvo išsidėsčiusios per šiaurinę ir centrinę Lenkiją (kiti šaltiniai suskaičiuoja jų mažiau). Didžiausi Štuthofo stovyklos padaliniai buvo Torun ir Elblag.<ref>Holocaust Encyclopedia (20 June 2014). "Stutthof". United States Holocaust Memorial Museum. Retrieved 2 February 2015.</ref>

Kalinių evakuacija iš Štuthofo koncentracijos stovyklų sistemos šiaurės [[Lenkija|Lenkijoje]] prasidėjo sausio 25 d. 1945 m. Prasidėjus galutinei evakuacijai Štuthofo konecracijos stovyklų sitemoje buvo beveik 50,000 kalinių, dauguma iš jų buvo [[Žydai|žydai]]. Apie 5,000 kalinių iš Štuthofo koncentracijos stovyklos padalinių buvo nuvaryti iki [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] kranto, suvaryti į vandenį ir sušaudyti iš kulkosvaidžio. Likę buvo marširuoti į Lauenburg miestą rytų [[Vokietija|Vokietijoje]]. [[Raudonoji armija|Sovietų kariams]] pakirtus kelią, vokiečiai suvarė išgyvenusius kalinius atgal į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Žigiuodami didelius atstumus žiauriomis žiemos sąlygomis ir kęsdami žiaurų prižiūrėtojų elgesį tūkstančiai mirė.

1945 m. balandžio mėn. likę Štuthofo stovyklos kaliniai buvo pašalinti iš stovyklos jūros keliu, nes stovykla buvo absupta sovietų karių. Dar kartą šimtai kalinių buvo suvaryti į [[Baltijos jūra|Baltijos jūrą]] ir sušaudyti. Apie 4,000 kalinių buvo pasodinti į mažą valtį ir išsiūsti į Vokietiją. Kai kurie buvo išsiūsti į Neuengamme koncentracijos stovyklą šalia [[Hamburgas|Hamburgo]] miesto ir kai kurie į koncentracijos stovyklas išilgai Baltijos jūros. Daugelis pakeliui nuskendo. Barža pilna kalinių buvo išmesta ant kranto Klintholm Havn [[Danija|Danijoje]]. 1945 m. gegužės mėnesį iš 370 kalinių net 351 buvo išgelbėti. Netrukus prieš vokiečiams pasiduodant kai kurie kaliniai buvo perkleti į Malmö mietą [[Švedija|Švedijoje]] ir paleisti neutralioje šalyje. Buvo apskaičiuota, kad apie 25,000 kalinių, vienas iš dviejų, mirė per Štuthofo koncentracijos stovyklų evakuaciją.<ref>"Stutthof". U.S. Holocaust Memorial Museum. Retrieved 2013-06-24.</ref>

[[Niurnbergo teismas|Niurnbergo teismai]] neteisė Štuthofo koncentracijos stovyklos sargybinių, tačiau Lenkija iškėlė keturis teismus [[Gdanskas|Gdanske]] prieš buvusius sargybinius ir Štuthofo kapos, kaltindama juos padarius karo nusikaltimus ir nusikaltimus prieš žmoniją. Pirmas teismas vyko nuo 1946 m. balandžio 25 d. iki 1946 m. gegužės 31 d., jis iškeltas prieš 30 buvusių pareigūnų ir Štuthofo stovyklos sargybinių. Sovietų/Lenkijos specialusis baudžiamasis teismas nustatė, kad visi kaltinamieji yra kalti dėl jiems pateiktų kaltinimų. Vienuolika kaltinamųjų, įtraukiant buvusį komandyrių Johann Pauls, buvo nuteisti mirties bausmei. Likę buvo taip pat nusteisti ir gavo įvairių terminų laisvės atėmimo bausmes.