Senovės Egipto dailė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
+iliustracijos |
|||
Eilutė 2:
[[Vaizdas:La_Tombe_de_Horemheb_cropped.jpg|thumb|200px|Dievai [[Ozyris]], [[Anubis]], ir [[Horas]], kapo freska]]
[[Vaizdas:Thutmose III at Karnak.jpg|thumb|200px|Tutmozis III žudantis savo priešus. Reliefas ant septiniolikto pilono [[Karnakas|Karnake]]]]
[[Vaizdas:Akhenaten, Nefertiti and their children.jpg|thumb|200px|Echnatonas, Nefertitė ir jų vaikai]]▼
[[Vaizdas:Fayum-11.jpg|thumb|200px|Moters portretas ant sarkofago iš Fajumo. Karališkasis Škotijos muziejus]]▼
'''Senovės Egipto dailė''' – tai menas, paremtas labai griežtais kanonais, kurių tobulėjimas formavo Egipto kultūrą. Dailė buvo gana įvairi. Egiptiečių meninis stilius susidėjo iš kapų, šventyklų puošybos bei įvairių daiktų apipavidalinimo.
eilutė 24 ⟶ 22:
Senovės Egipte manyta, kad faraonai yra tos pačios kraujo šakos giminaičiai, todėl jie visi yra vienodi savo išvaizda.
Tik XVIII dinastijos pabaigoje faraonas [[Echnatonas]] (apie 1353–1336 m. pr. m. e.) pakeitė faraonų vaizdavimo šabloną. Jo laikais valdovas tapo nebetoks išvaizdus. Echnatonas vaizduotas kaip sergantis, negražių, šokiruojančių bruožų vyras. Pabrėžtas jo pilvas bei ilgos galūnės. Toks menas vadintas realistiniu. Taip pat imta vaizduoti egiptiečius su ištemptu pakaušiu, tai tapo tartum mada.
Toks valdovo ir jo žmonių vaizdavimas tęsėsi iki pat Amarnos reformos pabaigos, vėliau grįžta prie senojo šabloninio faraonų vaizdavimo.
=== Amarnos laikotarpio menas ===
<gallery>
Ägyptisches Museum Berlin 027 detail 01.jpg| Echnatono motina, Egipto karalienė Tija
GD-EG-Caire-Musée061.JPG| Faraono Echnatono skulptūra
▲
Mia nefertiti.jpg| [[Nefertitės biustas]]
</gallery>
== Daiktai ==
▲[[Vaizdas:Fayum-11.jpg|thumb|
Kapuose ir šventyklose bei gyvenvietėse randama daug įvairiausių namų apyvokos ar religinio turinio daiktų. Senovės Egipte visi daiktai buvo pažymimi savininko vardu. Daiktai buvo gaminami (daugiausia brangūs) iš geros kokybės medžiagų, stiklo, aukso ir pan… Jie būdavo išraižomi įvairiausiais ornamentais, juose gausu paveikslėlių, kurių pasitaiko ir ant valdovų ar didikų kapų sienų.
Didžiule meistryste pasižymėjo senosios pergamentinės knygos, kuriose gausu paveikslų, gražiais – meniškai išrašytų tekstų hieroglifais.
== Ptolemėjų laikai ==
Egiptą užkariavus graikams menas įgavo šiek tiek graikiškos įtakos. Ant sarkofagų imti vaizduoti tiksliai ištapyti mirusiųjų atvaizdais, tai ypač puikiai matoma ant Fajumo sarkofagų. toks vaizdavimo principas buvo artimai susijęs su protėvių kultu. Lentelės su mirusųjų atvaizdais iki asmeniui mirštant būdavo laikomos namuose dažniausiai kaip portretai, o kai žmogus mirdavo šį portretą įstatydavo į mumiją arba sarkofagą, ties velionio galva. Taip pat imama vaizduoti žmones apsirengusius graikiška, o vėliau ir romėniška mada.
| |||