Viesulas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Išnašos: http://www.delfi.lt/pilietis/naujienos/viesulas-siaurineje-lietuvoje-plese-elektros-laidus-ir-rove-stogus.d?id=48014441 |
|||
Eilutė 1:
{{otheruses}}
'''Viesulas''' – tai vertikalus sūkurys, stipriai besisukanti oro kolona, kuriame vėjas sukasi keliasdešimt metrų per sekundę ir didesniu greičiu (gali siekti net 130 m/s), šiaurės pusrutulyje dažniausiai prieš laikrodžio rodyklę
▲'''Viesulas''' – tai vertikalus sūkurys, stipriai besisukanti oro kolona, kuriame vėjas sukasi keliasdešimt metrų per sekundę ir didesniu greičiu (gali siekti net 130 m/s), šiaurės pusrutulyje dažniausiai prieš laikrodžio rodyklę. Viesulo skersmuo virš vandens telkinių būna 50 – 200 m,o sausumoje nuo keliasdešimt metrų iki 1000 m (kartais iki 2 km). Kol išnyksta, viesulas gali nuskrieti nuo keliolikos iki keliasdešimt kilometrų. Trukmės vidurkis yra 5 – 10 min., bet dideli viesulai, esant palankioms sąlygoms, gali išsilaikyti iki valandos. Šiaurės Amerikoje viesulas vadinamas '''tornadu'''. Jis dažniausiai formuojasi rytinėje [[JAV]] pusėje<ref>{{LTE|XI|||Viesulas}}</ref>. Sausumos viesulas dar vadinamas '''trombu'''.
== Pagrindinės viesulo charakteristikos ==
[[Vaizdas:F5 tornado Elie Manitoba 2007.jpg|thumb|300px|right|Viesulas [[Manitoba|Manitoboje]]]]Viesulas – lokalus meteorologinis reiškinys, panašus į piltuvą, kuris susidaro po galingu kamuoliniu lietaus debesimi (''lot. k. – Cumulonimbus'') ir dažnai pasiekia sausumos ar vandens paviršių viską siurbdamas aukštyn ir mėtydamas į šalis. Viesulo skersmuo virš vandens telkinių būna 50 – 200 m,o sausumoje nuo keliasdešimt metrų iki 1000 m (kartais iki 2 km). Kol išnyksta, viesulas gali nuskrieti nuo keliolikos iki keliasdešimt kilometrų. Trukmės vidurkis yra 5 – 10 min., bet dideli viesulai, esant palankioms sąlygoms, gali išsilaikyti iki valandos. Viesulas gali pakelti ir nunešti tolyn gana didelius daiktus (automobilius, šiltnamius, gyvulius), išrauti medžius ir stulpus, nuplėšti stogus. Viesulo metu dažnai iškrinta kruša, žaibuoja ir griaudi perkūnija.
[[Vaizdas:24036-004-9457B92D.jpg|miniatiūra|305x305px|Oro judėjimas audros debesyje (kairėje) ir viesule (dešinėje)]]
Viesulo aukštis paprastai būna 800 – 1500 m. Oras viesulo viduje ne tik sukasi horizontalioje plokštumoje, bet vyksta dar ir sraigto pavidalo oro judėjimas į viršų. Viesulas pakelia dulkes, jo viduje kondensuojasi vandens garai, todėl matyti tamsios spalvos viesulo piltuvas.
Eilutė 40:
[[Vaizdas:Tornado Alley.png|miniatiūra|Tornadų kiekis JAV]]
JAV yra unikali vieta pasaulyje, kur formuojasi daugiausia viesulų per metus. Taip yra dėl unikalios geografinių objektų padėties, kuri lemia puikias sąlygas tornadų formavimuisi. Karibų jūra yra puikus drėgno ir labai šilto oro šaltinis, šiaurinė JAV dalis ir Kanda yra puikus sauso ir vėsaus/šalto oro šaltinis, o tornadų formavimuisi ir yra reikalinga kontrastingų oro masių sandūra, t.y. šilto ir drėgno bei vėsaus ir sauso. Tokia oro masių prietaka yra unikali, nes šiame žemyne jokie kalnai neužstoja šių oro masių pernašos, t.y. visi didžiausi kalnų masyvai (Apalačų kalnai, Kordiljeros kalnai) yra išsidėstę žemyno rytinėje ir vakarinėje dalyje ar pakraštyje iš pietų į šiaurę. Europoje, o ypač Lietuvoje tokiai šiltų ir drėgnų oro masių prietakai iš pietų trukdo Alpių, Balkanų, Tatrų kalnai oro , o šalto ir sauso oro prietakai iš šiaurės Skandinavijos kalnai.
[[Vaizdas:Tornado Alley Diagram.svg|miniatiūra|Palanki situacija tornadų formavimuisi JAV ir "Tornadų alėjos" ribos]]▼
▲[[Vaizdas:Tornado Alley Diagram.svg|miniatiūra|Palanki situacija tornadų formavimuisi JAV ir "Tornadų alėjos" ribos|kairėje]]
== Panašios į viesulus struktūros ==▼
▲== Panašios į viesulus struktūros ==
Panašios į viesulų struktūros yra '''dulkių sūkuriai''' (verpetai), tik daug kartų mažesni. Dulkių sūkuriai kyla vasarą saulėtą dieną, kai ant įkaitusios sausos dirvos užslenka vėsesnis oras. Dulkių sūkuriai atrodo kaip dulkių stulpas, kurio aukštis gali siekti nuo keliolikos iki keliasdešimt metrų. Dulkių sūkuriai juda kartu su vyraujančiu oro srautu.[[Vaizdas:Dust devil.jpg|miniatiūra|207x207px|Dulkių sūkurys]]Dar vienas labai panašios struktūros, bet labai retas reiškinys yra '''sniego sūkurys'''. Manoma, jog jis formuojasi panašiu principu kaip ir dulkių sūkurys, t.y. giedrą dieną labai šaltas oras užslenka ant santykinai šiltesnio oro, tačiau šio reiškinio formavimasis dar nėra pakankamai ištyrinėtas.[[Vaizdas:D-1282028.jpg|miniatiūra|196x196px|Sniego sūkurys|kairėje]]'''Ugnies sūkurys''' formuojasi analogiškai kaip ir anksčiau minėti pavyzdžiai. Didelio gaisro metu (miškų, pievų ir kt.) gaisro plote susidaro aukštos temperatūros zona, o aplinkinės teritorijos yra vėsesnės, tačiau tik atslinkus pakankamai vėsiam orui ir užslinkus ant gaisro teritorijos, gali susidaryti ugnies sūkurys.
[[Vaizdas:5-fire whirl tornado devil 2.jpg|miniatiūra|222x222px|Ugnies sūkurys]]
| |||