Naktinė kavinė (paveikslas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 15:
== Apie paveikslą ==
 
Paveikslą „Naktinė kavinė“ V. van Gogas nutapė 1888 m. [[Arlis|Arlyje]] Provanse. Joje pavaizduota AlkazaroArlio kavinė (''Café de l’Alcazarla Gare'', išvertus „Pilies kavinė“), kurioje [[Vincentas van Gogas]] dažnai lankydavosi kartu su [[Polis Gogenas|P. Gogenu]] (pastarasis taip pat nutapė savo naktinės kavinės versiją). Paveiksle naudojamos ryškios kontrastinės spalvos, aiškiai išskiriami potėpiai ir jų kryptys pabrėžia kontrastus tarp tonų ir vaizduojamų iškraipytų objektų. Dailininkas šią techniką naudojo pabrėždamas emocionalųjį paveikslo turinį. Nors paveikslo objektas yra gana įprastas buities vaizdas, tapytojas jį pripildė energijos ir nerimąstingumonerimastingumo. Laiške broliui Teo, Vincentas apie kavinę rašė: ''vieta, kur galima susinaikinti, išprotėti ar įvykdyti nusikaltimą''.<ref>Fred S. Kleiner. ''Gardner's Art through the Ages: A Concise History of Western Art''. Cengage Learning, 2013, p. 375</ref>
 
1908 m. paveikslą „Naktinė kavinė“ įsigijo rusų pramoninkas Ivanas Morozovas ir pergabeno jį į Rusiją, kurioje 1918 m. paveikslas buvo nacionalizuotas po komunistinės [[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijos]] ir eksponuojamas Antrajame Vakarų dailės muziejuje Maskvoje. 1933 m. [[SSSR]] valdžia jį pardavė Berlyno ''Matthiesen'' galerijai, iš kurios paveikslas buvo parduotas į JAV. 1961 m. Stephen Clark palikimu paveikslą padovanojo Jeilio universitetui. 2008 m. I. Morozovo paveldėtojas Pierre Konowaloff kreipėsi į teismą ginčydamas teises į paveikslą, tačiau 2014 m. bylą pralaimėjo. Paveikslas tuo metu vertintas apie 200 mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]].<ref>[https://news.artnet.com/market/vincent-van-gogh-yale-night-cafe-lawsuit-461216 Sarah Cascone, March 29, 2016, artnet.com]</ref>
 
== Nuorodos ==