Paolo Veronese: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/3970-taipogi-taip-pat-dalelytes).
Eilutė 55:
Tačiau viską pralenkė „Paskutinė vakarienė“, sukurta [[dominikonai|dominikonų]] Šv. Jono ir Pauliaus bazilikoje. Šis, dar vienas daugiau nei 60 [[kvadratinis metras|kv. metrų]] ploto darbas, turėjo pakeisti [[1571]] m. gaisro metu pražuvusį [[Ticianas|Ticiano]] paveikslą. [[1573]] m. baigtoje drobėje Veronezė pasirinko ypač žemą žiūrovo perspektyvos tašką. Pati drobė sulaukė [[Katalikybė|katalikų]] [[Inkvizicija|Inkvizicijos]] dėmesio. Dailininkas buvo iškviestas į apklausą pasiaiškinti (kadangi drobėje buvo pavaizduoti [[vokiečiai]], o Vokietijoje tuomet vyko antikatalikiška [[reformacija]]). Galų gale dailininkui buvo liepta pertapyti drobės veikėjus, tačiau Paolas rado paprasta sprendimą – pervadinti paveikslą. Taip šis darbas tapo žinomas „Puotos Levio namuose“ pavadinimu.
 
Vėlyvajame kūrybos periode Paolo kompoziciniai sprendimai jau nebuvo tokie drastiški, tačiau meistras pasiekė dar didesnės spalvų raiškos ir subalansavimo. Vienas iš pačių įstabiausių jo brandos darbų yra „Lepanto mūšis“ (1571 m.). TaipogiTaip pat, Veronezė pasižymėjo kaip neblogas [[portretas|portretistas]]. [[1575]] m. Paolas susilaukė ir svarbaus valstybinio užsakymo darbams [[Dožų rūmai|Dožų rūmuose]]. Čia atliko trijų kambarių tapybą tiek freskos, tiek aliejinių paveikslų technika, tarp kurių išsiskiria „Venecijos apoteozė“. Apie [[1582]]–[[1584]] m. dailininkas dar dirbo Šv. Jono ir Pauliaus bazilikoje Venecijoje.
 
Paolas Veronezė mirė [[1588]] m. [[balandžio 19]] d. po peršalimo. Palaidotas San Sebastiano bažnyčioje Venecijoje, kurią ištapė beveik pats vienas. Didelis dailininko produktyvumas užmaskavo Veronezės asmeninio gyvenimo faktus. Amžininkų jis prisimenamas kaip gero ir malonaus būdo žmogus. Pora jo sūnų, Karlas ir Gabrielė, tapo dailininkais.