Angelica Kauffmann: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kalbos klaidų taisymas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos/3970-taipogi-taip-pat-dalelytes).
Eilutė 35:
== Biografija ==
 
Angelika Kaufman gimė [[1741]] m. spalio 30 d. [[Kūras (Šveicarija)|Kūre]] ([[Šveicarija]]). Jos tėvas Johann Josef Kauffmann buvo menko talento neturtingas tapytojas. Motina Cleophea Lutz. Tėvas apmokė Angeliką, kuri nuo jaunystės parodė talentą tapybai, muzikai ir kalboms. Apie 12 m. būdama Angelika jau tapė vietos kilmingųjų, dvasininkų portretus. 1754 m. tėvas ją nuvežė į Milaną. Italijoje Angelika lankėsi dar ne kartą. Jos ankstyvoji kūryba buvo paveikta prancūzų [[rokokas|rokoko]] dailės. 1763-64 m. Angelika buvo [[Roma|Romoje]], kur ją paveikė [[Anton Raphael Mengs]] klasicistinė tapyba. Iš Romos dailininkė grįžo per Boloniją ir Veneciją, keldama vietinių susižavėjimą. Vos 21 metų būdama Angelika Kaufman jau buvo Bolonijos meno akademijos nariu, vėliau priimta į Florencijos, Romos ir Venecijos akademijas. [[Johanas Joachimas Vinkelmanas]] 1764 m. rašė apie jos populiarumą Romoje. Angelika laisvai kalbėjo itališkai, taipogitaip pat pramoko prancūzų ir anglų kalbų. Romoje nutapė daugelio atvykstančių anglų aristokratų turistų portretų. Venecijoje ji susipažino su Anglijos ambasadoriaus žmona Wentworth, kurią 1766 m. palydėjo į [[Londonas|Londoną]].
 
Anglijoje Angelika greit buvo priimta į vietinę kultūrinę visuomenę. Vienu jos ištikimiausių draugų buvo to meto vienas iš labiausiai pripažintų Anglijos dailininkų [[Džošua Reinoldsas]]. Menininkai apsikeitė vienas kito tapytais portretais. 1767 m. Džošua Reinoldsas tarpininkavo, kad Angelika irgi pasirašytų peticijoje Anglijos karaliui dėl Britanijos karališkosios meno akademijos steigimo. Menininkų draugystė užkliuvo akademikui Nathaniel Hone, kuris 1775 m. nutapė paveikslą „Fokusininkas“, kuriame šaipėsi iš Reinoldso mėgstamos italų renesanso mados ir įtraukė nuogos Angelikos Kaufman karikatūrą. Tarp 1762 ir 1779 m. Angelika sukūrė 41 pasirašytus ofortus. Graviūros pagal jos paveikslus buvo populiarios. 1769 m. Angelika slapta ištekėjo už Švedijos grafo, kuris pasirodė esąs apsišaukėlis. Vedybos buvo nesėkmingos ir vėliau pora palaikė tik simbolinius santykius. Tarp 1769 ir 1782 metų Angelika Kaufman buvo tarp nuolatinių Britanijos meno akademijos parodų dalyvių. Didžiausią jos kūrybos dalį sudaro portretai ir paveikslai istoriniais-mitologiniais motyvais. 1773 m. jai, su kitais akademiniais dailininkais, buvo patikėta tapyti Londono [[Šv. Pauliaus katedra|Šv. Pauliaus katedroje]]. 1780 m. akademija užsakė 4 kambarių lubų tapybą Somerseto name. 1781 m. mirė Angelikos pirmasis vyras ir ji ištekėjo antrą kartą, už Venecijos dailininko Antonio Zucchi. Iškart po to šeima persikėlė į Romą, kur Angelika praleido paskutinius savo gyvenimo 25 metus būdama žymia dailininke. 1782 m. mirė jos tėvas, o 1795 m. – antrasis vyras. 1787 m. ji Romoje susipažino su [[Gėtė|J. V. Gėte]].