Pirmieji pradėjo vartoti raštą – [[dantiraštis|dantiraštį]] (IV t-mečio pr. Krm. e. vid.). Rašė ant drėgno [[Molis|molio]] lentelių (seniausių lentelių su dantiraščiu rasta [[Urukas|Uruke]]). Šis raštas iššifruotas XIX a. viduryje. Pirmieji steigė [[Mokykla|mokyklas]] (lentelių namus). Klestėjimo laikotarpiu sukūrė rašytinę teisę. Žinomiausias [[Lagašas|Lagašo]] valdovo [[Urukagina|Urukaginos]] „Reformų“ tekstas. Tikslas – socialiai sulyginti visuomenę. Mokėjo atlikti keturis [[Matematikos istorija|matematikos]] veiksmus, kelti laipsniu, vartojo daugiaženklius skaičius, rėmėsi šešiasdešimtaine sistema. Pirmieji panaudojo cilindrinį (nedidelio ritinėlio formos) antspaudą (nešiojosi ant kaklo). Pirmieji pasaulyje ėmė statyti miestus (IV t-mečio pr. Krm. e. vid.): Ūrą, Uruką, Eridu, [[Kišas|Kišą]], Lagašą, Nipūrą. III t-metyje pr. Krm. e. miestai-valstybės tapo politiniais, ūkiniais ir prekybos centrais. Tiesė kanalus, statė [[Šliuzas|šliuzus]] vandens lygiui reguliuoti. Išrado [[Arklas|arklą]] su mediniu noragu, vėliau – su bronziniu. Statė zikuratus. Buvo pirmieji pirkliai. Indus, metalo dirbinius mainė į medieną. Augalų rūšis gerino kryžminimu. Išmoko pasidaryti ratą. Statė burinius laivus. Mokėjo išgauti bronzą, tobulai apdirbo metalus, juos kniedijo ir raižė. Gamino ginklus, [[Papuošalas|papuošalus]], [[Keramika|keramiką]], [[Stiklas|stiklą]], [[Kosmetika|kosmetiką]]. Naudojo varį ir bronzą. Puodus žiedė žiedžiamuoju ratu. Sveikatos dievo simboliu laike susivijusias gyvates. Čia IV t-mečio pr. Krm. e. viduryje gimė legenda apie tvaną – [[epas apie Gilgamešą]] (atkartojo babiloniečiai). XXI a. pr. m. e. Ūro, Šumero ir Akado valdovas Urnamu leido įstatymus.
