Irenėjus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Automatizuotas kalbos klaidų taisymas (žr. http://www.vlkk.lt/konsultacijos/6907-tuo-tarpu-kai-kai-tuo-tarpu). |
|||
Eilutė 52:
Su [[krikščionybė|krikščionybe]] susidūrė jaunystėje susipažinęs su [[vyskupas|vyskupu]] [[Polikarpas|Polikarpu]] – [[Apaštalas Jonas|apaštalo Jono]] mokiniu. Nežinoma, kada Irenėjus iš [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]] išvyko į [[Galija|Galiją]], tačiau tai turėjo sutapti su [[lionas|Liono]] krikščionių bendruomenės pradžia. 177 metais jis jau minimas tarp kitų šios bendruomenės [[kunigas|kunigų]]. Tais pačiais Liono bendruomenė pasiuntė Irenėjų į [[Roma|Romą]] su laišku [[popiežius|popiežiui]] Eleuterijui. Šios misijos dėka Irenėjui pavyko išvengti kankinystės, nes kaip tik tuo metu [[imperatorius|imperatoriaus]] [[Markas Aurelijus|Marko Aurelijaus]] įsakymu buvo nužudyta keturiasdešimt Liono krikščionių, tarp jų ir vyskupas Potinas. Grįžęs, Irenėjus buvo išrinktas nauju vyskupu ir vadovavo Liono bendruomenei iki mirties, turbūt nukankintas, apie 202–203 metus.
Vadovaudamas Liono bažnyčiai, Irenėjus labiausiai išgarsėjo kaip krikščionių rašytojas, aiškiai dėstantis tikėjimo tiesas ir aistringai kovojantis su [[erezija|erezijomis]]. Viena didžiausių antrojo amžiaus erezijų buvo vadinamoji gnozio [[doktrina]], pasak kurios, Bažnyčios skelbiamas tikėjimas tėra tik paprastiems, neišprususiems žmonėms skirti simboliai,
Irenėjus smerkė šias idėjas vadovaudamasis bibline pasaulio sukūrimo [[doktrina]]. Kovodamas su gnostikų dualizmu ir pesimizmu, Irenėjus tvirtino, jog ir Dievo sukurta materiali tikrovė yra tokia pat kilni kaip ir dvasiniai kūriniai. Tačiau greta kovos su gnosticizmu, Irenėjus mokė apie apaštališkąją tradiciją, pabrėžė Romos vyskupo svarbą.
|