Tilžės aktas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatizuotas teksto taisymas.
Eilutė 17:
Pasirašė: [[Jonas Vanagaitis]], [[Viktoras Gailius]], [[Martynas Jankus]], [[Mikelis Deivikas]], [[Mikas Banaitis]], A. Smalakys, [[Kristupas Paura]], [[Mikelis Lymantas]], D. Kalniškys, [[Fridrikas Zubaitis]], [[Kristupas Kiupelis]], [[Enzys Jagomastas]], [[Jurgis Arnašius]], [[Jurgis Lėbartas]], [[Liudvikas Deivikas]], [[Jonas Užpurvis]], [[Jurgis Gronavas]], [[Mikelis Mačiulis]], [[Emilis Bendikas]], [[Mikelis Reidys]], [[Valteris Didžys]], [[Jokūbas Juška]], [[Mikelis Klečkus]], [[Jurgis Margys]].
 
Taigi Tilžės Aktas buvo pasirašytas legitimiai deleguotų mažlietuvių atstovų todėl objektyviai Aktas būti laikomas [[lietuvininkai|lietuvinininkų]] politinio apsisprendimo išraiška, ką patvirtino ir vėlesni įvykiai, kai Lietuva susidūrė su nelojaliu mažlietuvių nusistatymu po [[1923]] m. integruodama [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]]. [[1919]] m. pradžioje Lietuvos valstybei atstovavusi delegacija [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]] šią deklaraciją naudojo kaip lietuvininkų politinio apsisprendimo įrodymą. Panašu, kad Lietuvos politikai, nesuprasdami per šimtmečius susiklosčiusių skirtumų tarp mažlietuvių ir didlietuvių, Prūsų lietuvių tautos tarybą išties traktavo kaip lietuvininkų interesų reiškėją, nors realiaiiš tikro dauguma lietuvininkų tiek 1918 m., tiek ir vėliau liko ištikimi savo ankstesnei politinei orientacijai į Vokietiją. Vokietija daugumai Klaipėdos krašto lietuvių buvo sava valstybė.
 
== Literatūra ==