Prūsijos reformos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Šalinamas Link FA šablonas.
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatizuotas teksto taisymas.
Eilutė 8:
Baronas Steinas ir grafas Hardenbergas, kaip ir feldmaršalas grafas Augustas Wilhelmas von Gneisenau bei generolas Gerhardas Johannas Davidas von Scharnhorstas, buvo Prūsijos reformatoriai, smarkiai paveikti [[Apšvieta|Apšvietos]] idėjų bei jų realizavimo [[Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] metu, nors visiškai nepritarę revoliuciniams jų realizavimo metodams. Dar iki [[1806]] m. jie siekė pritaikyti „iš viršaus“ Prūsijos sąlygoms Prancūzijoje įvykdytas reformas. Nors karalius [[Frydrichas Vilhelmas III]] reformų klausimu laikėsi santūriai, bet po [[Tilžės taika|Tilžės taikos]] baronas Steinas, paskatintas jo ir karaliaus santykiuose dažnai tarpininkavusios [[Karalienė Luizė|karalienės Luizės]], pradėjo pertvarkymus.
 
Prūsijos karinis pralaimėjimas parodė, kad jos kariuomenė nebėra nenugalima, todėl aktualiausia buvo karinė reforma. [[1807]] m. [[liepos 15]] d. karalius paskyrė karinės reformos komisiją (į kurią įėjo Hermannas von Boyenas, Gneisenau, Scharnhorstas, Carlas von Clausewitzas ir kiti), kuri po dviejų mėnesių pateikė savo pasiūlymus. Tačiau bet kokie karinės reformos bandymai atsirėmė į [[Napoleonas|Napoleono]] [[1808]] m. [[rugsėjo 8]] d. Paryžiaus sutartimi nustatytus Prūsijos karinių pajėgų apribojimus dešimčiai metų iki 42 tūkst. karių. Tuomet baronas Steinas parėmė Scharnhorsto [[1807]] m. [[liepos 31]] d. memorandume pasiūlytąjį reformos variantą, kuris buvo pakeistas taip, kad kiekviena Prūsijos armijos kuopa kas mėnesį turėjo paleisti penkis apmokytus vyrus į rezervą ir priimti penkis naujus rekrutus. Tuo būdu rekrutai buvo mokomi beprecedentiškai trumpą vieno mėnesio laikotarpį ir iškart paleidžiami į rezervą. Ši vadinamoji ''Krümperio sistema'' leido vykdyti Paryžiaus sutarties reikalavimus, tačiau realiaiiš tiesų Prūsija per trumpą laiką sugebėjo sukurti milžinišką rezervą ir taip žymiai viršyti 42 tūkst. armijos ribą, nustatytą Napoleono. Šios reformos vykdymas buvo patikėtas pačiam Scharnhorstui. Jos metu tarnyboje buvo apribotos aukštuomenės privilegijos, o paaukštinimus imta teikti už nuopelnus, įkurtas generalinis kariuomenės štabas, kelios aukštosios karo mokyklos.
 
Pats Steinas daugiau dėmesio skyrė civilinėms reformoms. Karalių jis įtikino emancipuoti valstiečius, todėl [[1807]] m. [[spalio 9]] d. Klaipėdoje išleistu karaliaus ediktu (vad. ''Spalio ediktas'') Prūsijoje nuo [[1810]] m. Šv. Martyno buvo išlaisvinami priklausomi valstiečiai. Tiesa, teisė į žemę jiems garantuojama nebuvo. Taip pat Steinas pradėjo vykdyti komplikuotą valdymo reformą, [[1808]] m. [[lapkričio 24]] d. ediktu reorganizuodamas kanceliarijas į penkias profesionalias ministerijas, o visą valstybę vėliau padalindamas į provincijas, apygardas bei apskritis. Pagal Steino projektą [[1808]] m. [[lapkričio 19]] d. patvirtintuose „Miestų įstatymuose“ karalystėje buvo įvesta municipalinė miestų piliečių renkama savivalda.