Nachičevanės autonominė respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatizuotas teksto taisymas.
Eilutė 46:
1747 m. regione egzistavo [[Nachičevano chanatas]], kuris 1828 m. inkorporuotas į [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]] ir tapo [[Jerevano gubernija|Jerevano gubernijos]] dalimi. Tuo metu atlikto gyventojų surašymo duomenimis tik 17 % gyventojų buvo armėnai, o 83 % – musulmonai. Rusai inicijavo armėnų apgyvendinimą regione, po kurio armėnų procentas išaugo iki 45 %. Tai tarp dviejų tautų didino trintį, kuri ėmė atvirai veržtis nuo pat XX a. pradžios.
 
1918 m. susikūrus Armėnijos ir Azerbaidžano valstybėms, Nachičevanės regionas tapo viena iš ginčytinų teritorijų. Tačiau jo realiaiiš tiesų nekontroliavo nė viena iš šių valstybių, kadangi jį okupavo [[Turkija]], čia vykdžiusi [[armėnų genocidas|armėnų genocidą]]. 1918 m. jai pasitraukus, regioną perėmė britai, kurie buvo linkę atiduoti jį Armėnijai, tačiau vietos azerbaidžaniečiai tam pasipriešino, 1918 m. pabaigoje sukurdami nepripažintą Araso Respubliką. Armėnija pradėjo karą su šia Respublika ir 1919 m. sugebėjo ją okupuoti. Kontrolę ji išlaikė iki sovietų armijos įvedimo.
 
1921 m. [[TSRS]] perdalino Kaukazo žemėlapį, atsižvelgdama į tuo metu svarbius draugiškus kontaktus su [[Turkija]]. Nachičevanė buvo pripažinta [[Azerbaidžano TSR]] autonomine respublika. Per TSRS laikotarpį armėnų populiacija (1926 m. armėnai sudarė 15 % regiono gyventojų) sumažėjo iki 1,4 %, nes į regioną buvo masiškai keliami azerbaidžaniečiai, o armėnai kėlėsi į [[Armėnijos TSR]].