Jorė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Jorė''' (dar '''''Jūrė''''') – [[Romuva|romuvių]] pavasario, žalumos šventė, švenčiama [[balandis|balandžio]] pabaigoje. Į Lietuvą atėjus [[krikščionybė|krikščionybei]], pavasario šventė buvo susieta su [[Jurginės|Jurginėmis]]. Ši šventė laikoma simboline Žemės apvaisinimo diena, nes maždaug tuo metu paprastai būna pirmoji [[perkūnija]], kuri siejama su dievo [[Perkūnas|Perkūno]] (vėliau sutapatintas su [[Šv. Jurgis|Šv. Jurgiu]]) apvaisinančia, pralaužiančia žiemos, sąstingio šarvą galia. Jorė arba Joris galėtų būti šio su vaisingumu susijusio Perkūno aspekto vardas, tačiau šaltiniai, kuriais remiantis būtų galima teigti buvus Jore ar Joriu vadinamą kokią nors baltų dievybę, yra abejotinos vertės.<ref>[http://www.lki.lt/LKI_LT/images/Periodiniai_leidiniai/Kalbos_kultura/Straipsniai/086/KK_86_256_264_Klimavicius.pdf J. Klimavičius:, Kalbos kultūra Nr. 86, 2013 m. „Iš kur Jorė ir kas iš Jorės“Jorės”]</ref>

Pats žodis „jorė“ yra [[slavizmas]], jis reiškia žalesą, pavasarinę žalumą, išsprogusią lapiją.<ref>[http://www.lki.lt/LKI_LT/images/Periodiniai_leidiniai/Kalbos_kultura/Straipsniai/086/KK_86_256_264_Klimavicius.pdf J. Klimavičius:, Kalbos kultūra Nr. 86, 2013 m. „Iš kur Jorė ir kas iš Jorės“Jorės”]</ref> „Jorė“ ir šio žodžio vediniai kilę iš slavų ''ярь'' „pavasaris, želmuo“, '' яровой, ярый'' – „pavasarinis, sėtas pavasarį“, ''ярнiй, ярий'' – „gyvybingas, vaisingas, aistringas“, o su šiais slavų žodžiais sietinas jų vaisingumo, žalumos dievo vardas [[Jarilo]]. Plintant krikščionybei vietoje demonizuoto Perkūno vardo iškeltas Šv. Jurgis, kuris tiesiogiai susijęs su žemdirbyste ir vaisingumu – graikiškas jo vardas ''Γεώργιος'' reiškia tiesiog „žemdirbys“. Graikijoje ''Ζεύς Γεωργός'' buvęs žemdirbiškasis, atveriantis žemę [[Dzeusas|Dzeuso]] aspektas.