Kalbinis sluoksnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 7:
Kalba gali sustiprinti savo pozicijas dėl politinio ir (arba) kultūrinio pranašumo. Kalbinio substrato susidarymo pavyzdžys yra [[galų kalba|gališkas]] substratas [[prancūzų kalba|prancūzų kalboje]]. [[Cezaris|Cezariui]] užkariavus [[Galija|Galiją]], prestižiška kalba imta laikyti [[lotynų kalba|lotynų]], ją mokantiems atsivėrė daug didesni socialiniai, ekonominiai, politiniai privalumai, todėl ilgainiui Galijos gyventojai pradėjo kalbėti lotyniškos kilmės prancūzų kalba, tačiau joje išliko nemažai gališko substrato – žodžių, savitų gramatinių ir fonetinių formų. Daugelyje Europos kalbų randama įvairių neindoeuropietiško substrato žodžių, Šiaurės Afrikos arabų tarmėse ryškus [[berberų kalbos|berberų kalbų]] substratas, [[sanskritas|sanskrite]] randama [[dravidų kalbos|dravidiško]] substrato (skoliniai, retrofleksiniai garsai).
Geriausias superstrato pavyzdys yra [[tarptautinis žodis|tarptautiniai žodžiai]]. Tokios kalbos kaip lotynų, [[senovės graikų kalba|senovės graikų]], [[anglų kalba|anglų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]], [[arabų kalba|arabų]], sanskritas vienu ar kitu laikotarpiu turėjo prestižiškos kalbos statusą, todėl iš šių kalbų kilę žodžiai pradėti plačiai vartoti įvairiose pasaulio kalbose. Superstrato gausu tose kalbose, kurios gyvuoja gerokai populiaresnės kalbos aplinkoje, pavyzdžiui, daugelyje Pietų Amerikos [[indėnų kalbos|indėnų kalbų]] nemažai ispaniško ar portugališko superstrato, Šiaurės Amerikoje - angliško arba prancūziško, Sibiro kalbose – rusiško. Kadangi šie kraštai buvo nukariauti ir kolonizuoti europiečių, valdančiosios daugumos kalba tapo prestižiška. Vakarų Afrikos šalių kalbose, kurios tam tikrą laiką buvo [[Prancūzija|Prancūzijos]] kolonijos, prancūzų kaip administracinė kalba ir [[lingua franca]] paliko savo superstrato.
Adstratą išskirti sunkiau, jam būdingi skoliniai, atsiradę dėl lygiaverčių kalbų tarpusavio santykių, nors tas lygiavertiškumas dažnai gali būti ginčytinas. Kartais minėtus tarptautinius žodžius linkstama priskirti ne superstratui, o adstratui. Kaip adstratas traktuojami skandinaviški žodžiai senovės anglų kalboje, arabiški – ispanų ir portugalų kalbose.
Eilutė 15:
Dabartinėje lietuvių kalboje, kaip ir daugelyje šiuolaikinių pasaulio kalbų, yra nemažai angliško, lotyniško, graikiško, prancūziško superstrato. Dėl istorinių aplinkybių būta daug lenkiško, rusiško, baltarusiško, jidiš superstrato, tačiau dabar šis superstratas beveik visuotinai virtęs substratu.
Senesni kalbiniai sluoksniai įtraukia [[kuršių kalba|kuršišką]], [[jotvingių kalba|jotvingišką]], [[prūsų kalba|prūsišką]] substratą, kuris ryškiausias tarmėse. Lietuvos teritorijoje yra apie 30 finougriškų vietovardžių ir vandenvardžių pavadinimų, jų daugėja einant į šiaurę, kol Latvijoje [[Finougrų kalbos|finougriški]] vandenvardžiai ir vietovardžiai ima vyrauti.<ref>[http://www.tarnautojai.lt/memo/txt/hidr.pdf Baltai]</ref> Juo toliau į šiaurę, juo labiau stiprėja kirčio atitraukimas: jis intensyvus [[Žemaičių tarmė|žemaičių]] ir rytų [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] panevėžiškių, silpnesnis kupiškėnų ir anykštėnų tarmėse, o [[Latvių kalba|latvių kalboje]] kirčio atitraukimas jau visuotinis, paprastai visada kirčiuojamas pirmasis skiemuo. Visa tai aiškinama finougrišku substratu, kaip ir baltų bei slavų kalbose [[įnagininkas|įnagininko]] vartojimas veiksniui reikšti (pvz., ''jis buvo, bus / taps mokytoju''), [[Kilmininkas|kilmininko]] vartojimas vietoj [[Vardininkas|vardininko]] tokiuose pasakymuose, kaip ''miške yra vilkų'', platus nederinamojo [[Pažyminys|pažyminio]] vartojimas (''brolio namas''; pažyminys ''brolio'' visada bus tik kilmininko linksnio, su pažymimuoju žodžiu nebus derinamas [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ar [[Linksnis|linksniu]]), pasitaikantis dusliųjų ir skardžiųjų [[Priebalsis|priebalsių]] painiojimas (''stiepiasi - stiebiasi, virpėti - virbas, virbėti'' ir kt.) ir kai kurios kitos ypatybės.<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|date=2000|pages=153-162|isbn=5-420-01444-0}}</ref><ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|date=1994|pages=57-71; 85-121|isbn=5420007789}}</ref>
== Taip pat skaitykite ==
| |||