Augustavas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 45:
Gyvenvietė Mostki pirmąkart minima [[1496]] metais. [[1526]] m. [[Jonas Radvila III]] gyvenvietėje įkūrė smuklę ir prekybos punktą, nes gyvenvietė buvo prekybos kelių sankryžoje tarp [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prūsija|Prūsijos]], [[Varšuva|Varšuvos]] ir [[Krokuva|Krokuvos]]. 1555 m. karalienės Bonos pastangomis karalius perėmė gyvnvietę iš Radvilų.<ref>http://www.poland.travel/en/health-resorts/augustow</ref> [[1557]] m. miestui suteiktas [[Augustavo miesto herbas]]. [[1561]] m. [[gegužės 16]] d. [[Žygimantas Augustas]] suteikdamas [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] pavadino Augustavu. 1564 m. miestas gavo papildomą privilegiją, pagal kurią miestiečiams leista virti alų ir midų bei varyti degtinę.<ref>http://www.sztetl.org.pl/en/article/augustow/3,local-history/</ref> [[1569]] m. sieną tarp Lenkijos ir Lietuvos nustačius [[Mėta (upė)|Mėtos]] upe Augustavas atiteko Lenkijai, nors miesto kapinės liko Lietuvos pusėje.<ref>Lietuviškoji enciklopedija. II tomas Atskilėlis - Batoras. Kaunas, Spaudos Fondas: 1934. P.129</ref>
[[XVII a.]] antrojoje pusėje miestą ištiko [[maras]]. Per [[Švedų tvanas|švedų tvaną]] 1656 m. miestą ir apylinkes nusiaubė [[totoriai]].<ref>http://www.augustow.pl/lt/istorija</ref> Šiaurės karo metu miestą keletą kartų nusiaubė Rusijos, Brandenburgo, Saksonijos ir Švedijos kariuomenės. <ref>http://www.sztetl.org.pl/en/article/augustow/3,local-history/</ref> Po Abiejų Tautų respublikos padalinimų [[1795]] m. Augustavą ir Užnemunę aneksavo [[Prūsija]], čia buvo Dambravo apskrities teismas ir administracinis centras. [[1807]] m. įėjo į [[Varšuvos hercogystė]]s, o nuo [[1815]] m. į [[Lenkijos karalystė]]s sudėtį. [[1829]] m. pastatytas [[Augustavo senasis paštas|Augustavo paštas]]. [[1836]] m. mieste pastatyta [[Augustavo miesto rotušė]]. [[1837]] m. sukūrus [[Augustavo vaivadija|Augustavo vaivadiją]], jos centras perkeltas į [[Suvalkai|Suvalkus]], Augustavas tapo apskrities centru [[Augustavo gubernija|Augustavo]], o nuo [[1867]] m. – [[Suvalkų gubernija|Suvalkų gubernijoje]]. [[1831]] m. po nesėkmingų lenkams kautynių ties [[Ostrolenka]], vadinamasis Gelgaudo korpusas su 12 000 karių, ties [[Raigardas|Raigardu]] gegužės 29 d. sumušęs rusų generolą Sackeną, žygiuodamas į Lietuvą perėjo per Augustavą.<ref>Lietuviškoji enciklopedija. II tomas Atskilėlis - Batoras. Kaunas, Spaudos Fondas: 1934. P.129</ref>
Miesto prekybinę reikšmę pakėlė [[1825]]–[[1839]] m. iškastas [[Augustavo kanalas]]. 1842 m. tapo apskrities centru. Per [[1863]] m. sukilimą Augustavo miškuose veikė kelios sukilėlių rinktinės. 1886-1889 m. Augustave pastatyti magistrato ir apskrities mokyklos pastatai, kurių architektas buvo Konstantinas Zaranekas. [[1891]] m. mieste pastatytas [[Augustavo Caro Aleksandro III paminklas]]. 1899 m. miestą pasiekė geležinkelis. [[XIX a.]] pabaigoje mieste architektas [[Henrikas Markonis]] sukūrė nemažai [[klasicizmas|klasicistinio]] stiliaus pastatų. [[XIX a.]] mieste klestėjo kontrabanda dėl miesto artumo šalia [[Prūsija|Prūsijos]]. [[1897]] m. mieste pastatytas [[Augustavo Petro Bagrationo paminklas]]. [[XX a.]] pradžioje per Augustavą nutiestas geležinkelis į [[Gardinas|Gardiną]]. [[1818]]–[[1925]] m. miestas priklausė [[Augustavo vyskupija]]i.
Eilutė 57:
[[1939]]–[[1941]] m. miestas buvo okupuotas rusų, priklausė [[Baltarusijos TSR]], [[Augustavo rajonas|Augustavo rajonui]]. [[1941]]–[[1944]] m. okupuotas vokiečių. Netrukus po miesto okupacijos masinėse žudynėse buvo nužudyti 800-900 žydų, įsteigtas getas, kurio gyventojai buvo sunaikinti nacių naikinimo stovyklose.<ref>http://www.sztetl.org.pl/en/article/augustow/3,local-history/</ref> [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigoje miestas atsidurė prie fronto linijos, buvo sugriauta apie 70% miesto pastatų.
[[1945]] m. liepos mėnesį [[Raudonoji armija]] ir [[NKVD]] bei jiems talkinę lenkų komunistinio režimo saugumas ir
== Ekonomika ==
| |||