Pūga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Gytis V (aptarimas | indėlis)
sukeisti skyriai; sutrumpinti skyrių pavadinimai: ir taip aišku, jog kalbama būtent apie pūgą
Eilutė 4:
Pūga perskirsto sniego dangą, formuoja sniego pusnis prie kliūčių, užpusto kelius. Be to, pūgos metu dėl nuolatinio oro srauto slėgio sniego danga tampa tankesnė. Dėl sniego perskirstymo, pučiant stipriam gūsingam vėjui, [[Sniego danga|sniego dangos]] storis pasidaro netolygus, vienur išauga pusnys, kitur, kur vėjas stipresnis, žemė būna plika. Jeigu sniegas sausas, purus, jį ima pustyti 4–5 m/s vėjai. [[Sniegas]] tuomet keliauja pačia pažeme, nepakildamas aukščiau nei 10–20 cm. Siaučiant pūgai labai pablogėja matomumas, ypač jeigu dar ir sninga.
 
== Pūgų rūšysRūšys ir intensyvumo klasifikacija ==
Pagal aukštį, į kurį vėjas pakelia sniegą nuo žemės paviršiaus ir vėjo greitį, išskiriamos 3 pūgų rūšys: sudėtingoji pūga, pažemio pūga ir pustymas. Tačiau per pūgą taip pat krinta ir sniegas, todėl sunku atskirti krintantį ir pakeliamą sniegą.
 
Eilutė 15:
* katastrofinė pūga (vėjo greitis > 20 m/s, trukmė ≥ 24 val.).
 
== Pūgas sukeliantysSukeliantys veiksniai ==
Pūgas Lietuvoje dažniausiai sukelia pietų ir pietryčių vėjai, nes tuo metu Lietuvos teritorija būna priekinėje iš vakarų atslenkančių [[Ciklonas|ciklonų]] dalyje. Ilgos ir stiprios pūgos kyla, jeigu ciklonas didelis ir gilus (slėgis jo centre – 960–970 hPa). Krituliai per pūgas būna susiję su šiltaisiais (šiltojo tipo) okliuzijos frontais. Pažemio pūga gali kilti ir ciklono užnugaryje. Palanki sąlyga pūgai – jei sninga ant anksčiau sniego dangos paviršiuje susidariusios ledo plutos.
 
== Pūgų padaroma žalaŽala ==
[[Vaizdas:Vidutinė pūgų trukmė per metus valandomis.jpg|miniatiūra|222x222px|Vidutinė pūgų trukmė per metus Lietuvoje, valandomis]]
Pūgos, užnešdamos sniegu [[Kelias|automobilių kelius]], [[Geležinkelis|geležinkelius]] ir [[Oro uostas|oro uostus]], daugiausia žalos padaro transporto sektoriui. Susisiekimas tuomet gali būti sutrikęs net kelias paras. Nepaisant to, kad [[Orų prognozė|orų prognozėse]] pūgos būna numatomos prieš 3–4 paras, jų žala dėl to nesumažėja. Kelių priežiūros tarnybos nespėja valyti sniego, dėl to kartais tenka net nutraukti pamokas mokyklose, atšaukti renginius, atidėti lėktuvų skrydžius ir pan.
 
== Pūgų trukmė ir tikimybė Lietuvoje ==
=== Trukmė ir tikimybė ===
[[Vaizdas:Vidutinis pūguotų dienų skaičius.jpg|miniatiūra|Vidutinis pūguotų dienų skaičius per metus Lietuvoje|222x222px]]
Pūgų trukmė ir tikimybė [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje skirtinga: daugiausia valandų jos siaučia pietinėje [[Žemaičių aukštuma|Žemaičių aukštumos]] dalyje (100–130 val.) ir Rytų Lietuvoje (60–70 val.), kitur – 30–60 val. per metus. Vienos pūgos vidutinė trukmė – 6–7 val. Teritorinis pūguotų dienų pasiskirstymas analogiškas trukmės pasiskirstymui: per metus pūguotų dienų būna nuo 10 iki 25, tačiau yra buvę [[Žiema|žiemų]], kai pūgos siautėjo 40 dienų, o Žemaičių aukštumoje – net 55 dienas per metus. Dažniausiai pūgų pasitaiko [[Sausis|sausį]] ir [[Vasaris|vasarį]] (55–60 % metinio skaičiaus). nors jos gali kilti nuo [[Lapkritis|lapkričio]] iki [[Kovas|kovo]].
 
=== Rekordai ===
== Pūgų rekordai Lietuvoje ==
Vidutiniškai septynis kartus per dešimt metų Lietuvoje siaučia stichinė pūga (vyraujantis vidutinis [[Vėjas|vėjo]] greitis – 15–20 m/s, trukmė ≥ 12 val.). Dažniausiai stichinė pūga vienu metus siaučia penktadalyje ar šeštadalyje Lietuvos teritorijos (kitur tuo metu kyla vidutinė pūga). Tik kartą, [[1982]] m. [[sausio 6]]–[[sausio 7|7]] d., ypač stipri pūga (vėjo greitis tuomet buvo daugiau kaip 20 m/s,) siautėjo net trečdalyje Lietuvos teritorijos. Ilgiausiai – 30 val. 30 min. – ji truko [[Ukmergė|Ukmergėje]]. Šios pūgos metu temperatūra buvo –16...–18°C (įprasta, jog temperatūra pūgų metu būna –5...–10°C), be to, smarkiai snigo, ir [[sniego danga]] pastorėjo net 30–40 cm. Tai buvo [[katastrofinis meteorologinis reiškinys]], pareikalavęs žmonių aukų. Keliai buvo nepravažiuojami 5–6 dienas.