{{Šaltiniai}} bla bla bla iuaFJXHGBHJXBCJHXFBVJHXCBSD\HKJC NBHB J JZGDVCIVCBG\CHDj,bkjaVCAmsnCJHZBCkacBABNVCBNZVCJZBCAJVCHBXNZ XAJCVAJSBXBHJCA\ABCASVBCZV
{{Šaltiniai}}
'''Humanizmas''' ({{fr|humanisme}}) yra plati [[etika|etinių]] [[filosofija|filosofijų]] kategorija, žmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais. Pagrindiniai tikslai, anot humanizmo, yra žmonijos suklestėjimas, visų žmonių gerovė ir geresnio pasaulio palikimas ateinančioms kartoms.
[[Sekuliarusis humanizmas|Sekuliarieji humanistai]] vertina mokslinį [[skepticizmas|skepticizmą]] ir [[Mokslinis metodas|mokslinį metodą]], vengdami aklo tikėjimo, [[dogma|dogmų]] bei perdėto skepticizmo{{faktas}}. Stengiasi ieškoti tiesos racionaliais metodais, atmesdami [[misticizmas|misticizmą]], [[tradicija|tradiciją]] ir kitus dalykus, kurie nėra tiesioginis ir logiškas įrodymų nagrinėjimas. Humanizmas yra suderinamas su [[ateizmas|ateizmu]] ir [[agnosticizmas|agnosticizmu]], bet ne visi ateistai ir agnostikai yra humanistai.
Kai kurios didžiosios [[religija|religijos]] taip pat buvo įtakotos šios filosofijos ir priėmė humaniškesnę poziciją.
Kitas humanizmo bruožas yra optimistinis požiūris į žmogaus gebėjimus. Bet tai nėra tikėjimas, kad žmogaus prigimtis yra grynas gėris ar kad visi žmonės be pagalbos gali pasiekti humanistiškus idealus. Dauguma humanistų kaip tik mano, kad tam reikia daug sunkaus darbo ir kitų paramos.
