Daugiskaita: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.61.55.42 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas) |
|||
Eilutė 1:
'''Daugiskaita''' ({{la|
[[Indoeuropiečių kalbos|Indoeuropiečių kalbose]] daugiskaita yra privalomas modelis nurodant daugiau negu vieną (ar du) objektus, tačiau kitose kalbose daugiskaitos vartojimas neretai būna labiau sąlyginis. Pavyzdžiui, [[tiurkų kalbos]]e vardažodžių daugiskaita sudaroma prie šaknies pridėjus priesagą ''-lar/ler'', tačiau jei iš konteksto aišku, kad minimas objektas nėra vienas, daugiskatos nereikia (pvz., {{tr|elmalar}} – „obuoliai“, {{tr|yedi elma}} – „7 obuolys“). Dalyje indėnų kalbų ([[kečujų kalba|kečujų]], [[tupių-gvaranių kalbos|tupių-gvaranių]]) vardažodžių daugiskaita nurodoma tik esant reikalui pabrėžti jų kuopiškumą. Dalis pasaulio kalbų turi ir triskaitą, didžiąją daugiskaitą (kai nurodoma daugybė dalykų).
Eilutė 9:
=== Dviskaita ===
Istoriškai dauguma lietuvių kalbos [[tarmė|tarmių]] žodžių turėjo atskirą daugiskaitos
Yra kalbų, kuriose naudojamos panašios į dviskaitą daugiskaitos sub-kategorijos, taikomos apibūdinti tris, keturis, mažą kiekį ar labai didelį kiekį objektų.
|