|
[[Vaizdas:civitas.gif|thumb|right|200px|Civitas – lotyniškas žodis, nusakantis ir piliečių bendriją, ir valstybę]]
'''Pilietinės visuomenės institutas''' –- nepriklausomaviešosios nevyriausybinėpolitikos organizacijatyrimų, kurios veiklos sritys yra: pilietinės visuomenės būklėsinformavimo ir viešosios politikos tyrimai, pilietinis švietimas bei valdžios sektoriaus iršvietimo piliečiųprojektų bendradarbiavimoįgyvendinimo stiprinimascentras. Pilietinės visuomenės institutą 2004 m. vasarą įsteigė [[Atviros Lietuvos fondas|Atviros Lietuvos]] ir [[Valdas Adamkus|Valdo Adamkaus]] fondai.
== Vadovybė ==
[[Vaizdas:Ievakuolys Petronytė01.jpg|alt= Instituto direktorė Ieva Petronytė|kairėjethumb|miniatiūraleft|200x200px200px|Instituto direktorėdirektorius IevaDarius PetronytėKuolys]]
Pilietinės visuomenės instituto direktorėdirektorius –- Ieva[[Darius Petronytė – politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorė, politinės kultūros tyrėjaKuolys]]. Instituto valdybą sudaro 7 nariai: [[Egidijus Aleksandravičius]], Vytas Gruodis, [[Alvydas Jokubaitis]], Arūnas Poviliūnas, [[Romas Sakadolskis]], [[Virginijus Savukynas]], Diana Vilytė.
== Veikla ==
=== Tikslai ===
Pilietinės visuomenės institutas, kaip teigiama jų interneto svetainėje, siekia stiprinti pilietinę visuomenę bei aktyviai prisidėti diegiant ir įtvirtinant [[demokratija|demokratines]] bei pilietines vertybes,. analizuotiBe viešosiosto, politikoskaip problemasvieni iriš siūlytitikslų jomsnuorodomi sprendimusobjektyvios, informuotisu irviešąja šviestipolitika visuomenę,susijusios didintiinformacijos piliečiųteikimas įsitraukimąvisuomenei įir valstybėspilietinės valdymą,visuomenės skleistiidėjos irbei gintiprincipų pilietinėsgynimas visuomenėsviešąjame idėjągyvenime.<ref name=":0">[http://www.civitas.lt/apie-mus/musu-vizija/]</ref>
=== Uždaviniai ===
Instituto uždaviniai taip pat tiesiogiai nukreipti į pilietinės visuomenės brandinimą. Tai yra: stebėti, analizuoti ir prognozuoti pilietinės visuomenės raidos tendencijas, atskleisti bei slopinti pilietinei visuomenei neigiamą įtaką darančius veiksnius, diegti politinės kultūros, grindžiamos pagarba pilietinei visuomenei, standartus ir procedūras. Institutas taip pat įsipareigoja inicijuoti diskusijas dėl tolesnių [[Lietuva|Lietuvos]] strateginių prioritetų ir viešosios politikos gairių ir skatinti kritinio, argumentuoto ir analitinio diskurso įsitvirtinimą viešajame Lietuvos gyvenime.<ref name=":0" />
=== Įgyvendinimas ===
Pilietinės visuomenės institutas stebi, analizuoja ir tiria Lietuvos viešąją politiką bei politinę kultūrą, diagnozuojair problemasieško beinaujų siūloeurointegracijos jųgalimybių sprendimoir pristato jas būdusvisuomenei. SiekiantJis užtikrintitaip sklandųpat bendradarbiavimąvertina tarpgeriausios skirtingųpraktikos interesų[[Europa|Europoje]] grupiųir (tarppasaulyje jųpavyzdžius –bei aktyvūsjų piliečiaitinkamumą Lietuvai, nevyriausybinėsatlieka organizacijos,lyginamuosius verslopokomunistinių įmonės)šalių tyrimus ir valstybėsanalizuoja institucijų[[globalizacija|globalizacijos]] iššūkius pilietinei visuomenei. Be to, institutas plėtojaviešai projektus,išsako nukreiptusnuomonę įaktualiais atvirospilietinės valdžios,visuomenės atvirųraidos duomenųklausimais, atvirųpadeda miestųįvairioms principųinteresų įgyvendinimągrupėms irginti diegimąpilietinės Lietuvoje,visuomenės atsižvelgiantidėją įir vietinįinicijuoja kontekstąviešas diskusijas ir gerąsiasdebatus. Galiausiai jis įgyvendina edukacinius projektus, prisideda prie suaugusiųjų pilietinio praktikasšvietimo užsieniosistemos valstybėsekūrimo.
Be to, institutas viešai išsako nuomonę aktualiais pilietinės visuomenės raidos klausimais, padeda įvairioms interesų grupėms ginti pilietinės visuomenės idėją ir inicijuoja viešas diskusijas ir debatus visuomenei aktualiomis temomis. Instituto sukurtą „Civitas“ tinklą sudaro 40 diskusijų klubų, veikiančių visoje Lietuvoje, taip pat veikia moksleivių akademija „Civitas“. Kiti edukaciniai projektai stiprina savanorišką, neformalų suaugusiųjų ir moksleivių pilietinį švietimą.
== Instituto projektai ==
=== Tyrimai ===
==== Pilietinės galios indeksas ==== ▼==== Piliečių, NVO ir valstybės institucijų bendradarbiavimo tobulinimas ====
2013 – 2015 m. Pilietinės visuomenės institutas kartu su partneriais įgyvendino projektą „Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo viešosios politikos sprendimų priėmimo procese stiprinimas“. Jo metu buvo atliktas tyrimas, kuris identifikavo valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus bei piliečių bendradarbiavimo spragas priimant viešuosius sprendimus bei pateikė rekomendacijas abiems sektoriams, ką ir kaip reikėtų keisti siekiant kokybiško bendradarbiavimo.<ref>[http://www.civitas.lt/wp-content/uploads/2015/08/VRM-tyrimo-ataskaita_final.pdf]</ref>
„TNS Gallup“ ir Pilietinės visuomenės institutas 2007 m. pradėjo ilgalaikį tyrimų projektą, kuriuo kasmet nustatoma ir skelbiama visuomenės pilietinės galios indeksas. Šis indeksas rodo, kaip kinta visuomenės pilietinės galios: ar jos auga žmonėms įgyjant vis daugiau demokratinės patirties ir įgūdžių, ar mažėja stiprėjant politiniam susvetimėjimui.
Remiantis tyrimo rezultatais, buvo suorganizuoti 22 renginiai (forumai, konferencijos, seminarai, mokomieji renginiai) valstybės institucijų darbuotojams ir nevyriausybinių organizacijų atstovams, kurių metu buvo pristatyti tyrimo rezultatai, gerosios praktikos, galimybės tobulinti bendradarbiavimo procesą, praktiniai užsiėmimai.<ref>[http://www.civitas.lt/valdzios-ir-nevyriausybinio-sektoriu-bendradarbiavimo-viesosios-politikos-sprendimu-priemimo-procese-stiprinimas/]</ref>
2008 m. atliktas 2-asis Pilietinės galios indekso tyrimas. Skirtingai nei 2007 m., 2008 metų tyrimas atskirai apėmė šalies [[mokytojas|mokytojų]] pilietinės galios vertinimą.
▲==== Pilietinės galios indeksas ====
Tyrimas parodė, kad visuomenės pilietinė galia per pastaruosius metus iš esmės nepakito ir lieka gana menka: 2008 metų indeksas - 33,2 balo. Mokytojų pilietinė galia, kita vertus, žymiai lenkia Lietuvos visuomenės galios vidurkį. Mokytojų pilietinės galios indeksas siekia 48,6 balo.
Nuo 2007 metų Pilietinės visuomenės institutas kasmet atlieka tęstinį tyrimą – apskaičiuoja Lietuvos visuomenės [[pilietinės galios indeksą]]. Šis indeksas apjungia keturių sričių matavimus, parodančius: koks yra bendras pilietinis aktyvumas, koks yra pilietinio aktyvumo potencialas, kaip visuomenės nariai suvokia savo pilietinę įtaką ir kaip jie vertina su pilietine veikla susijusias rizikas.<ref>[http://www.civitas.lt/wp-content/uploads/2015/06/KAS_YRA_PGI.pdf]</ref> Lyginant skirtingų metų duomenis, galima nustatyti, kaip kinta visuomenė: ar piliečių galios auga jiems įgyjant vis daugiau demokratinės patirties ir įgūdžių, ar mažėja stiprėjant politiniam susvetimėjimui. Tyrimo metodiką parengė Pilietinės visuomenės instituto ekspertai – politologė dr. Ainė Ramonaitė ir sociologai dr. Mindaugas Degutis bei dr. Rūta Žiliukaitė. Reprezentatyvias apklausas Pilietinės visuomenės instituto užsakymu vykdė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centrai „TNS Gallup“ (2007 – 2008 m.) ir „Vilmorus“ (2009 – 2015 m.).<ref>[http://www.civitas.lt/research/pilietines-galios-indeksas/]</ref>
Tyrimo duomenimis, 2008 m. daugiausia Lietuvos gyventojų dalyvavo [[labdara|labdaros]] akcijose: 50 proc. respondentų teigė, kad yra per pastaruosius metus aukoję labdarai pinigų, daiktų arba kitaip parėmę asmenis ar visuomenines organizacijas. Trečdalis gyventojų sakėsi dalyvavę aplinkos tvarkymo talkose, penktadalis – bendruomeninėje veikloje, 16 proc. – kreipęsis į valstybės kontroliuojančias institucijas pranešdami apie [[įstatymas|įstatymų]] pažeidimus. Kitose veiklose – protesto akcijose, pilietinėse veiklose, paremtose informacinių technologijų naudojimu, [[politinė partija|politinių partijų]], visuomeninių organizacijų ir judėjimų veikloje – praėjusiais metais, nors ir vyko [[Seimas|Seimo]] rinkimai, dalyvavo mažiau nei dešimtadalis šalies gyventojų.
==== Atvira valdžia: valdžios institucijų prieinamumo didinimas ====
Pilietinės visuomenės institutas 2007–20082007-2008 metais įvykdėvykdė „Atviros"Atviros valdžios“valdžios" projektą, kuriuo buvo siekta, kaip jie patys teigia, padaryti valdžios institucijas prieinamesnes, skaidresnes ir atviresnes visuomenei.
Projekto rezultatai parodė, kad tiek informacijos apie viešuosius finansus teikimo, tiek piliečių galimybių dalyvauti sprendimų priėmimo procese atvejais trūksta vieningos [[informacija|informacijos]] teikimo sistemos. Todėl pagrindine išeitimi Pilietinės visuomenės institutas siūlo sukurti tokią vieningą informacijos sistemą, kurioje būtų suprantamai pateikta informacija apie visų lygmenų valdžios institucijų svarstomus projektus visose jų rengimo etapuose. Informacinėje sistemoje turėtų būti sudaryta galimybė sekti finansinius valdžios institucijų srautus – aiškiai ir vienoje vietoje rasti informaciją apie tai, kaip numatytu laikotarpiu yra paskirstomi valstybės [[pinigai]].
=== Pilietinis švietimas ===
Pilietinės visuomenės institutas 2008 metais prisidėjo prie "Rinkėjo žemėlapio" - interneto svetainės "Mano Seimas" (www.manoseimas.lt) sukūrimo.
==== Suaugusiųjų pilietinio švietimo klubai „Civitas“ ====
Pilietinės visuomenės institutas sukūrė visą Lietuvą apimantį „Civitas“ diskusijų klubų tinklą, šiuo metu jame yra 40 veikiančių klubų. Kiekvienas iš jų renkasi ir įgyvendina veiklas, atliepiančias vietinės benruomenės interesus ir poreikius. Klubuose rengiamos viešos diskusijos aktualiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais, skatinamos savarankiškas suaugusiųjų gilinimasis į šias temas. Pilietinės visuomenės institutas veikia kaip tarpininkas tarp klubų ir specialistų: suranda ir siūlo lektorius, aprūpina klubus informacija, padeda organizuoti renginius. „Civitas“ klubai gali veikti ir kaip studijų rateliai, ir kaip vietos bendruomenių pilietinio švietimosi, pilietinių akcijų organizatoriai.<ref>[http://www.civitas.lt/klubai/apie-civitas-klubus/]</ref>
Pilietinės visuomenės institutas 2008 metais prisidėjo prie "Rinkėjo žemėlapio" - interneto svetainės „Mano Seimas“ ([http://www.manoseimas.lt www.manoseimas.lt]) sukūrimo. Projekto idėja gimė todėl, kad lietuviai, kaip rodo ilgalaikiai tyrimai, išsiskiria iš kitų [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] tautų tuo, kad ypač nepasitiki savo parlamentu. Vienas iš būdų atkurti tautos pasitikėjimą Seimu, anot Pilietinės visuomenės instituto, – suteikti žmonėms kuo daugiau patikimos informacijos apie kandidatus į Seimo narius, kad jų pasirinkimas būtų žinojimu pagrįstas ir sąmoningas. ▼==== Neformalaus pilietinio ugdymo projektas „Kuriame Respubliką“ ====
2012 – 2015 m. Pilietinės visuomenės institutas įgyvendino projektą „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“, kurio tikslas buvo sutelkti mokyklų bei vietos bendruomenių pilietinį potencialą ir nukreipti jį demokratinės Respublikos kūrimui. Jo metu mokyklos ir vietos bendruomenės buvo mokomos veikti kaip mažosios Respublikos – savarankiškos, demokratiškai bendrus reikalus tvarkančios laisvų ir atsakingų žmonių bendrijos.
Projekto metu buvo atliktas pilietinio ugdymo mokyklose būklės tyrimas, parengta neformalaus pilietinio ugdymo metodika. Remiantis rekomendacijomis, 120 moksleivių komandų iš mokyklų visoje Lietuvoje parengė ir įgyvendino originalius neformalaus pilietinio ugdymo projektus, skirtus spręsti vietinei bendruomenei aktualias problemas. Iš jų atrinkti 3 geriausi, kurie kitais mokslo metais buvo atkartoti nacionaliniu mastu.<ref>[http://civitas.lt/kuriame-respublika]</ref> Palaikydami šią veiklą, Pilietinės visuomenės instituto ekspertai dalyvavo renginiuose mokytojams ir moksleiviams, dirbo su moksleivių komandomis individualiai, rengė nacionalinę projektų pristatymo konferenciją bei platformą internete.<ref>[http://kuriamerespublika.lt]</ref>
==== Interneto svetainė „Mano seimas“ ====
▲Pilietinės visuomenės institutas 2008 metais prisidėjo prie "Rinkėjo žemėlapio" - interneto svetainės „Mano Seimas“ ([http://www.manoseimas.lt www.manoseimas.lt]) sukūrimo. Projekto idėja gimė todėl, kad lietuviai, kaip rodo ilgalaikiai tyrimai, išsiskiria iš kitų [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] tautų tuo, kad ypač nepasitiki savo parlamentu. Vienas iš būdų atkurti tautos pasitikėjimą Seimu, anot Pilietinės visuomenės instituto, – suteikti žmonėms kuo daugiau patikimos informacijos apie kandidatus į Seimo narius, kad jų pasirinkimas būtų žinojimu pagrįstas ir sąmoningas.
Todėl buvo sukurta [[duomenų bazė]] internete, kurioje kaupiami faktai apie tautos atstovus (bei kandidatus į juos), jų darbą ir pozicijas pagrindiniais valstybės gyvenimo klausimais. Išsami ir lengvai prieinama duomenų bazė turėjo padėti rinkėjams stebėti tautos atstovų elgesį ir sužinoti, ar kandidatų praeityje padaryti sprendimai atitiko jų priešrinkiminius pažadus, skelbiamas pozicijas bei paties rinkėjo vertybines nuostatas.
* Pilietinis junginys "Dalios sąskaita";
* Lietuvos verslo paramos agentūra.
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== IšorinėsNuorodos, nuorodosšaltiniai ==
* [http://www.civitas.lt/ Oficiali Pilietinės visuomenės instituto svetainė]
| 