Piteris Breigelis Vyresnysis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Piteris Breigelis Vyresnysis''' (ol. '''Pieter Bruegel''' (arba ''Brueghel''), apie [[1525]] – [[1569]] m. rugsėjo 9 d.) – XVI a. Nyderlandų [[renesansas|renesanso]] [[Flandrija|flamandų]] dailininkas.

Piteris Breigelis gimė apie [[1525|1525–]]30 m, spėjama,. [[Breda|Bredos]] mieste, arba Bredos apylinkėse.<ref name=":0">http://www.metmuseum.org/toah/hd/brue/hd_brue.htm '''Jacob Wisse, October 2002'''</ref>Jo asmeniniai gyvenimo faktai nėra gausūs. Iki 1559 m. jis naudojo pavardę ''Brueghel''. Vėliau pasikeitė be ''h'' raidės į ''Bruegel''. Manoma, kad jis mokėsi pas dailininką ir skulptorių [[Pieter Coecke van Aelst|Piterį Kuką van Alstą]] [[Briuselis|Briuselyje]]. Vėliau, 1563 m., Piteris Breigelis vedė vanVan AelstAlsto dukterį Mayken. Pieter[[Piteris CoeckeKukas van AelstAlstas]] turėjo dideles dirbtuves, buvo išsilavinęs, pabuvojęs Italijoje ir Turkijoje. Jo dirbtuvėse Breigelis įvairiapusiškai susipažino su to meto Nyderlandų dailės technikomis ir temomis, tarp jų – su [[Mechelenas|Mecheleno]] dailininkų valstietiška tematika. 1551 m. [[Antverpenas|Antverpene]] Breigelis įgijo „meistro“ statusą Šv. Luko tapytojų gildijoje.<ref name=":0" />

IkiPo 1556 m.kelionės Breigelis ruošė piešinius [[graviūra|graviūroms]] jų platintojui JeromeJeronimui CockeKokui (''Hieronymus Cock'') Antverpene. Jos jį ir išgarsino. Tarp 1555 ir 1563 m. dailininkas paruošė daugiau nei 40 piešinių graviūroms.<ref name=":0" /> Dauguma šių graviūrų piešinių buvo paremtos [[Jeronimas Boschas|Jeronimo Boscho]] dailės, kuri buvo tuo metu ypač populiari, motyvų imitavimu. Vėliau Breigelis išvystė nuosavą Boscho dailės interpretaciją ir užsiėmė beveik vien paveikslų tapymu[[tapyba]], apleisdamas graviūras. 1563 m. vedybų proga Breigelis persikėlė į Briuselį. Susilaukė dviejų sūnų. Abu jie, apie 1564 m. gimęs [[Piteris Breigelis Jaunesnysis]] ir 1568 m. gimęs [[Janas Breigelis Vyresnysis]], tapo žymiais dailininkais, nors nei vienas nepralenkė tėvo šlove, kaipKaip ir po to gyvenę Breigelių giminės dailininkai. Paprastai, šiuo metu tariant pavardę ''Breigelis'', turimas omeny Piteris Breigelis Vyresnysis. Piteris Breigelis mirė [[1569]] m. rugsėjo 9 d. Palaidotas Kapellekerk bažnyčioje Briuselyje. Jau gyvenimo metu dailininkas tapo žymiu. Jo paveikslus, negailėdamas pinigų, rinko imperatorius [[Rudolfas II]]-asis. Taip didesnė dalis žymiausių Breigelio darbų atsidūrė [[Viena|Vienoje]].

Piterio Breigelio kūrybinis kelias susijęs su [[Hieronymus Bosch|Jeronimo Boscho]] daile. Daugelį Boscho kūrybos elementų Breigelis perėmė ir naudojo savojoje. Iš tikro, viena garsiausių Breigelio graviūrų „Žuvis ryja žuvį“, (1557) pirmojo leidimo metu buvo pasirašyta esanti Boscho.<ref name=":0" /> Tačiau Breigelio kūryboje nėra [[apokalipsė|apokaliptinio]] pasaulio nuojautų, grėsmingos ir gąsdinančios nuotaikos. Pirmu reikšmingu Breigelio darbu laikomas „Ikaro kritimas“, sukurtas apie 1555 m. ([[Belgijos karališkieji muziejai|Belgijos karališkuosiuose muziejuose]]), tačiau šiuo metu manoma, kad tai yra labai gera vėlesnė originalo kopija. Paveiksluose „Mirties triumfas“, „Sukilusių angelų nuopolis“ Breigelis priartėjo prie Boscho kosmogonijos, bet niekuomet ja taip ir nepersiėmė. Daugelis paveikslų akcentuoja labiau humoristinį vaizduojamų scenų pobūdį (kaip paveiksle „Koknėjų žemė“ – mitinė tinginių ir girtuoklių žemė), nei Boscho apokaliptinį. Apie 1563 m. Breigelis sukūrė bent tris paveikslo „Babelio bokštas“ variantus, kuriuose vaizduojamos [[Babelio bokštas|mitinio bokšto]] statybos, kaip žmonių puikybės įsikūnijimo.

Paveiksluose „Vaikų žaidimai“ ir „Olandų patarlės“ Breigelis, būdingai to meto Nyderlanduose mėgstamai dailės tradicijai, kiekvienu epizodu rodo tam tikrą mintį ar veiksmą. Paveiksluose „Nekaltųjų„Betliejaus kūdikių žudynės“ ir „Sauliaus atsivertimas“ (abu [[Meno istorijos muziejus (Viena)|Meno istorijos muziejuje Vienoje]]) [[Biblija|biblijinės]] istorijos perkeltos į Breigelio laikų Nyderlandus. Juose galima pažinti tų dienų aktualijas: ispanų Albos hercogo ypač žiaurų susidorojimą su Nyderlandų gyventojais. Nepaisant vaizduojamosiose scenose esančių herojų gausumo, Piteris Breigelis savo paveiksluose visgi akcentavo peizažo vaizdą.

Vėlesnėje Breigelio kūryboje pasireiškė [[Italija|itališkos]] dailės įtaka. Paveikslų figūrų sumažėjo, herojų apimtys padidėjo. Spalviniai tonai tapo panašūs į Venecijos dailės mokyklos dailininkų, kaip paveiksluose „Valstiečių vestuvės“ ir „Valstiečių šokis“. Dailininkas labiau pradėjo vaizduoti įprastą Nyderlandų valstietišką gyvenimą, dėl ko pats buvo pramintas „Valstiečiu“. Tačiau jo dailė nebuvo skirta eiliniam kaimo žmogui, o kaip tik tenkino tų dienų aristokratijos padidėjusį susidomėjimą kaimo scenomis. Breigelis buvo pažįstamas ir remiamas to meto mokslininkų, humanistų, jo draugais buvo kartografas [[Abrahamas Ortelijus]] ir leidėjas [[Kristofas Plantenas]].<ref name=":0" /> Apie 1565–66 m. Breigelis sukūrė pagarsėjusį 6 paveikslų (5 išliko) ciklą metų laikų tematika, iš kurių garsiausi „Medžiotojai sniege“ (arba „Medžiotojų grižimas iš medžioklės“) ir „Apniukusi diena“. Breigelio herojų figūrų formos supaprastintos, daugelis jų vaizduojami iš nugaros. Abu paveikslai pasižymi diagonalinėmis kompozicinėmis linijomis ir aštriuaiškia kontrastuatskirtimi tarp pirmojoartimojo ir tolimojo planų. „Medžiotojai sniege“ laikomi vienu garsiausių peizažų Vakarų dailėje.