Saksonijos kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
nėra keitimo aprašymo
S
|image_coat = Coat_of_arms_of_Lower_Saxony.svg
|symbol_type =
|herbas =
|image_flag =
|vėliavos_tipas =
|valiuta =
|valdovo_titulas = Saksonijos kunigaikščiai
|valdymo_metai1 = 850-961850–961
|valdovas1 = Liudolfingų dinastija
|valdymo_metai2 = 861-1106861–1106
|valdovas2 = Bilungų dinastija
|atstovo_titulas =
|atstovas2 =
}}
'''Saksonijos kunigaikštystė''' arba '''Saksonijos hercogystė''' ({{de|Herzogtum Sachsen}}) – [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] kunigaikštystė, egzistavusi 804–1296  m. Jos teritorijos koncentravosi istoriniame [[Žemutinės Saksonijos istorija|Žemutinės Saksonijos]] regione, dab. [[Vokietija|Vokietijos]] šiaurės vakarinėje dalyje.
 
== Istorija ==
===Liudolfingų ir Bilungų valdymas===
VI–VIII a. būsimosios kunigaikštystės teritorijoje egzistavo gentinė konfederacija [[Senoji Saksonija]], kurios gyventojai pagonys [[saksai]] aršiai puldinėjo [[Frankų valstybė|Frankų valstybę]]. Ji panaikinta jos teritorijas įjungiant į [[Frankų imperija|Frankų imperiją]]. Apkrikštijus ir sutramdžius saksus, apie 804 m. įkurta Saksonijos kunigaikštystė, kuri tapo didžiausia tuometine germanų politine valda.
 
=== Liudolfingų ir Bilungų valdymas ===
Ji buvo įsikūrusi tarp Emso ir Elbės upių. Rytuose ribojosi su slavų valdomomis teritorijomis, o vakaruose - su [[fryzai|fryzų]] žemėmis. Šiaurėje ji turėjo sieną su Danijos karalyste. Pati kunigaikštystė buvo dalinama į keturias tradicines valdas. Jos centrinė dalis buvo žinoma kaip [[Angrija]], vakarinė - [[Vestfalija]], rytinė - [[Ostfalija]], o šiaurinė (anapus Elbės) - [[Nordalbingija]].
VI–VIII[[VI a.|VI]]–[[VIII a.]] būsimosios kunigaikštystės teritorijoje egzistavo gentinė konfederacija [[Senoji Saksonija]], kurios gyventojai pagonys [[saksai]] aršiai puldinėjo [[Frankų valstybė|Frankų valstybę]]. Ji panaikinta jos teritorijas įjungiant į [[Frankų imperija|Frankų imperiją]]. Apkrikštijus ir sutramdžius saksus, apie [[804 ]] m. įkurta Saksonijos kunigaikštystė, kuri tapo didžiausia tuometine germanų politine valda.
 
Ji buvo įsikūrusi tarp Emso ir Elbės upių. Rytuose ribojosi su slavų valdomomis teritorijomis, o vakaruose - – su [[fryzai|fryzų]] žemėmis. Šiaurėje ji turėjo sieną su Danijos karalyste. Pati kunigaikštystė buvo dalinama į keturias tradicines valdas. Jos centrinė dalis buvo žinoma kaip [[Angrija]], vakarinė - – [[Vestfalija]], rytinė - – [[Ostfalija]], o šiaurinė (anapus Elbės) - – [[Nordalbingija]].
Iš pradžių kunigaikštystėje viešpatavo [[Karolingai|Karolingų]] skiriami vietininkai, tačiau nuo IX a. vidurio čia jau valdo [[Liudolfas I (Saksonija)|Liudolfas I]], kuris įkūrė [[Liudolfingų dinastija|Liudolfingų dinastiją]]. 919 m. šios dinastijos atstovas [[Henrikas Paukštininkas]] tapo visos [[Rytų Frankų karalystė]]s karaliumi. Jo įpėdinis buvo [[Otonas II]].
 
Iš pradžių kunigaikštystėje viešpatavo [[Karolingai|Karolingų]] skiriami vietininkai, tačiau nuo IX a. vidurio čia jau valdo [[Liudolfas I (Saksonija)|Liudolfas I]], kuris įkūrė [[Liudolfingų dinastija|Liudolfingų dinastiją]]. 919  m. šios dinastijos atstovas [[Henrikas Paukštininkas]] tapo visos [[Rytų Frankų karalystė]]s karaliumi. Jo įpėdinis buvo [[Otonas II]].
 
Otonui II tapus karaliumi, savo kunigaikštystės reikalus jis pemažu perleido savo patikėtiniui [[Hermanas Bilungas|Hermanui Bilungui]]. Taip kunigaikštystėje prasidėjo [[Bilungų dinastija]], valdžiusi iki pat XII a. Tuo metu kunigaikštystė aktyviai vykdė kolonizaciją į slavų žemes rytuose: čia buvo įkurtos [[Bilungo marka]] ir [[Gero marka]]. Saksų kalbos pagrindu susiformavusi [[vokiečių žemaičių tarmė]] šios kolonizacijos dėka plito tolyn į rytus.
 
=== Velfų ir Askanų valdymas ===
1106  m. mirus kunigaikščiui Magnusui, kuris neturėjo vyriškos lyties įpėdinio, Saksonijos sostą perėmė [[Imperatorius Lotaras II|Lotaras]]. 1137  m. tapęs imperatoriumi, Saksoniją valdyti atidavė Bavarijos kunigaikščiui [[Henrikas X (Bavarija)|Henrikui II]] iš [[Velfai|Velfų giminės]], kuris buvo Magnuso anūkas per moteriškąją liniją (jo dukros Vulfhildos sūnus). Tuo pat metu į Saksoniją teises reiškė ir [[Albertas Lokys]], kuris irgi buvo Magnuso anūkas (jo dukros Eilikos sūnus), tapęs galingu kunigaikščiu, valdžiusiu [[Saksonijos rytų marka|Rytų marką]]. 1138–1142  m. jis užvaldė Saksoniją, tačiau vėliau čia vėl įsitvirtino Velfas [[Henrikas XI (Bavarija)|Henrikas III]].
 
Valdant pastarajam, buvo kuriami nauji miestai: išdygo [[Hildesheimas]], [[Kaselis]], [[Giustrovas]], [[Liuneburgas]], [[Zalcvėdelis]], [[Šverinas]], [[Brunsvikas]] ir kt. Henrikas III tapo vienu galingiausių Šventosios Romos imperijos kunigaikščiu.
 
1180  m., dėl Henriko III nesutarimų su imperatoriumi [[Frydrichas Barbarosa|Frydrichu Barbarosa]], Saksonija buvo užpulta ir nukariauta. Kunigaikštystė buvo panaikinta, o jos teritorija suskaldyta į daug smulkių feodalinių valdų, pavaldžių tiesiogiai imperatoriui, arba atiduotų bažnyčiai. Henrikui III buvo paliktas tik Brunsviko miestas, kur sukurta [[Brunsviko grafystė]]. Vestfalijoje sukurta galinga [[Miunsterio vyskupija]], šiaurėje - – [[Oldenburgo kunigaikštystė]] ir pan.
 
Tolimame rytiniame kunigaikštystės pakraštyje (prie Elbės upės), Alberto Lokio palikuonių (Askanų dinastijos) valdomose žemėse buvo atgaivintas Saksonijos kunigaikščio titulas, tačiau geografiškai kunigaikštystė buvo jau visai kitur. Ji vadinama [[Jaunesnioji Saksonijos kunigaikštystė|Jaunesniąja Saksonijos kunigaikštyste]].
 
== NuorodosTaip pat skaitykite ==
* [[Liudolfingų dinastija]]
* [[Bilungai]]
40 004

pakeitimai