Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Judėjimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 11:
== Istorija ==
Organizacija įkurta [[1863]] metais Ženevoje, [[Henry Dunant|Anri Diunano]] iniciatyva. [[1859]] m. birželio mėnesį, Henry Dunant, keliaudamas susitikti su Prancūzijos imperatoriumi [[Napoleonas III|Napoleonu III]], netoli [[Italija|Italijos]] miesto [[Solferinas|Solferino]] atsitiktinai tapo [[Solferino kautynės|Solferino mūšio]] tarp jungtinių [[Pjemontas-Sardinija|Pjemonto-Sardinijos]] bei [[Prancūzija|Prancūzijos]] pajėgų prieš [[Austrija|Austriją]] liudininku. Į Solferino apylinkes jis atvyko iškart po žiauraus mūšio ir pasibaisėjo matydamas tūkstančius sužeistų karių, paliktų be jokios pagalbos, akis į akį su mirtimi. Kariuomenės medicinos
[[Vaizdas:IKRK_Hauptquartier.jpg|link=https://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:IKRK_Hauptquartier.jpg|dešinėje|miniatiūra|250x250px|ICRC rūmai Ženevoje]]
visai pakriko ir nebepajėgė susidoroti su darbu.
Grįžęs į Ženevą, H. Dunant neįstengė pamiršti to, ką matė ir nusprendė apie tai papasakoti pasauliui. Prisiminimus Diunanas įamžino knygoje „Prisiminimai apie Solferiną“, kuriuos jis [[1862]] m. išleido savo lėšomis ir išplatino visoje [[Europa|Europoje]], taip pat išsiuntinėjo ją to meto Europos monarchams, politiniams veikėjams, karininkams filantropams ir bičiuliams. Ši knyga tarp europiečių greitai susilaukė netikėtos sėkmės. Daugeliui žiauri karo realybė buvo nepažįstama ir jos aprašymas stačiai pribloškė. Po metų įsteigė ''Tarptautinį pagalbos komitetą sužeistiesiems gelbėti'', kuris nuo [[1876]] m. vadinasi Raudonasis kryžius.
| |||