Frankų valstybė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S (GR) File renamed: File:La division de la Gaule en 511.svg → File:Map Gaul divisions 511-fr.svg File renaming criterion #4: To harmonize the file names of a set of images (so that only one part of al... |
Žyma: Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
||
Eilutė 92:
[[561]] m. mirus Chloterui jo keturi sūnūs vėl pasidalino karalystę ir atkūrė keturias frankų karalystes. Tačiau vyriausiojo sūnaus [[Charibertas I|Chariberto]] Paryžiaus karalystė išsilaikė tik iki jo mirties 567 m. Po to karalystė buvo galutinai panaikinta ir didžiąją dalį jos teritorijų užėmė Suasono karalystė. Tokiu būdu susiformavo padalinimas į tris dalis ([[Neustrija|Neustriją]]-[[Akvitanija|Akvitaniją]], [[Austrazija|Austraziją]] ir Burgundiją).
Iš pradžių mažiausia [[Neustrija|Suasono (Neustrijos) karalystė]] atiteko jauniausiam [[Chilperikas I|Chilperikui I]], tačiau ji labai išsiplėtė, gaudama didžiąją dalį Paryžiaus karalystės valdų, ir ilgainiui sostinė perkelta į Paryžių. Chilperikas labiausiai nesutarė su kitais broliais. Tie
[[Austrazija|Reimso (Austrazijos) karalystė]] su dalimi Provanso, Overne ir Rytų [[Akvitanija]] priklausė [[Sigebertas I|Sigebertui I]]. Ilgainiui karalystės sostinė perkelta į Maincą. Ji palaikė gerus santykius su Burgundija. Po Sigeberto nužudymo [[575]] m. į valdžią atėjo mažametis [[Childebertas II]], ir [[587]] m. Andelo sutartis užtikrino, kad Burgundijos karalius Gontranas jį gins kruviname kare. Po Childeberto mirties sostą paveldėjo jo vyresnysis sūnus [[Teodebertas II]] (595–612).
| |||
