Jean-Louis-Ernest Meissonier: Skirtumas tarp puslapio versijų

Žanas Luji Ernestas Meisonjė (piln. ''Jean-Louis-Ernest Meissonier'') gimė 1815 m. vasario 21 d. [[Lionas|Lione]]. Paryžiuje jis mokėsi piešimo pas menko žinomumumą dailininką Jules Potier, po to perėjo mokytis į akademinio dailininko Léon Cogniet (1794−1880) studiją. Pramoko graviūros ir akavatinto technikų. Jis debiutavo Paryžiaus salone 1834 m. paveikslu „Flandrijos„Flamandų biurgeriai“, kuris buvo nupirktas (dabar pervadintas į „Olandų biurgeriai“). Tapyboje Meisonjė buvo paveiktas XVII a. buities ir savo meto istorinės tapybos. Šiuose žanruose jis daugiausiai ir dirbo. Taip pat, apie 1830-ųjų vidurį Meisonjė nemažai uždirbdavo iš knygų iliustravimo. Ilgainiui menininkas perėjo prie karinių temų, jomis išgarsėjo. Meisonjė karjeros viršūne tapo 1859 m. valstybės užsakymas iliustracijoms knygai apie Solferino kampaniją. Dailininkas savo paveiksluose šlovino [[Napoleonas III|Napoleono III]] armijos karinius žygius, idealizavo jo pirmtako Napoleono I armiją. Dailininkas gyvenimo metu buvo aukštai pripažintas, 1861 m. tapo Prancūzijos dailės akademijos nariu, buvo pasaulinių parodų ir Paryžiaus salono žiuri nariu, Prancūzijos Instituto prezidentu ir vėliau − Nacionalinės dailės draugijos prezidentu.

E. Meisonjė dalyvavo pralaimėtame 1870−71 m. [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos kare]], po kurio dar daugiau tapė Prancūzijos [[Napoleonas I|napoleoninės eros]] karinės galios nostalgija dvelkiančius paveikslus. Šie kūriniai buvo populiarūs ne vien Prancūzijoje, bet ir užsienio šalyse. Ernestas Meisonjė mirė 1891 m. sausio 31 d. [[Paryžius|Paryžiuje]]. Po jo mirties publika plačiau sužinojo apie dailininko skulptūros darbus. Didelės Meisonjė kūrinių kolekcijos sukauptos [[Orsė muziejus|Orsė muziejuje]] Paryžiuje ir Voleso kolekcijoje Londone. Tarp jo paveikslų išskiriami „Barikada Mortelri gatvėje“ (1848−49), skirtas 1848 m. revoliucijos įvykiams, ir „Napoleono ir jo štabo sugrįžimas iš Suasono“ (kitaip „Prancūzijos kampanija“, 1864).