Žygimantas Augustas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dar 1530 m. Lenkijos didikai sutiko su Žygimanto Augusto karūnavimu su sąlyga, kad į Lenkiją bus inkorporuotos Lietuva ir Prūsija. Glaudesnei unijai prieštaravo Lietuvos didikai. Kai [[1562]] m. caras Ivanas IV pradėjo pulti Lietuvos žemes, unijos klausimas pasidarė ypač opus. Bajorija nebenorėjo kariauti ir tikėdama, kad jai padės Lenkija, reikalavo su ja unijos. [[1563]] m. [[lapkričio 1]] d. į Lenkijos seimą [[Varšuva|Varšuvoje]] Ž. Augustas pakvietė ir Lietuvos delegaciją derėtis dėl unijos. Po ilgų derybų tebuvo susitarta tik kai kuriais klausimais ir buvo surašytas specialus to susitarimo aktas (neišspręsti klausimai buvo atidėti vėlesniam laikui). Varšuvos seime derybos užtruko iki [[1564]] m. [[vasario 22]] d. (lietuviams išvažiavus, lenkų seimas dar posėdžiavo iki [[kovo 23]] d.). Ginčai buvo itin karšti. Ypač griežtai lietuviai ėmė ginti savo teises, gavę žinią apie laimėjimą ties Ula. Jie reikalavo sau visiško savarankiškumo, sutikdami tik su bendru valdovu. Jie sutiko atvažiuoti ir į bendrus seimus, bet tik tada, kai bus reikalinga pačiai Lietuvai, ir jokiu būdu nenorėjo išsižadėti savo atskiro seimo. Tuo tarpu karas su Maskva tebeėjo. Lietuvos bajorija, ėmė prašyti Ž.Žygimanto Augusto, kad kuo greičiausiai būtų pasirašyta unija.

Pagrindinės derybos dėl unijos prasidėjo [[1569]] m. sausį [[Liublinas|Liubline]], kur atvyko visas LDK seimas, Lenkijos seimas ir senatas, o pasibaigė [[liepos 1]] d. Unija buvo patvirtinta trimis unijos aktais – dviem abiejų valstybių luomų ir vienu karaliaus aktu. Derybų dėl [[Liublino unija|Liublino unijos]] metu, Žygimantas Augustas buvo visiškai pasidavęs lenkų spaudimui. 1568 m. lietuvių delegacijai Žygimantas Augustas buvo išdavęs privilegiją su pažadu apsaugoti Lietuvos valstybę, o nutarimus laikyti galiojančius tik su Lietuvos antspaudais. Bet 1569 m. vasario 28 d., lenkams atkakliai primetinėjant Lietuvos inkorporaciją reiškiančias sąlygas, Žygimantas Augustas paskelbė, kad išspręs unijos reikalą pagal lenkų projektą. Lietuvių delegacija jau buvo įspėjusi, kad jei bus kalbama apie Lietuvos inkorporaciją, jie išvyks iš seimo ir savo žodį tęsėjo.

Laužydamas priesaiką Lietuvai nemažinti jos teritorijos, Žygimantas Augustas ir lenkai per kelis mėnesius atplėšė nuo Lietuvos iš pradžių Palenkę, po to Voluinę ir Kijevo bei Braclavo (Podolės) vaivadijas. Tokiu būdu lietuviai buvo priversti atnaujinti derybas ir 1569 m. liepos 1 d. buvo sudaryta [[Liublino unija]], Lenkiją praplečiant, o Lietuvą lemtingai susilpninant. Lietuviai nuo šiol nebegalėjo blokuoti karaliaus rinkimų, į juos neatvykdami. O Lenkailenkai ne tik atplėšė didžiules teritorijas, bet dar gavo teisę įsigyti žemės ir pareigybių Lietuvoje.