Žygimantas Augustas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 80:
[[Vaizdas:Royal armoury Stockholm 1.jpg|thumb|[[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] šarvai pagaminti 1550 m., šiuo metu saugomi [[Livrustkammaren]] muziejuje [[Stokholmas|Stokholme]]]]
 
Naujasis Maskvos kunigaikštis [[Jonas IV Rūstusis]] ([[rusų kalba{{ru|rus.]]: (''Иван Грозный''}}) ([[1533]]–[[1584]] m.), pasirodė esąs gabus valdovas. Kaip ir jo pirmatakai, siekdamas sujungti savo valdžioje visas rusiškąsias žemes, jis pirmasis pasivadino Maskvos [[Caras|caru]]. Lietuva šito titulo nepripažino ir tebetitulavo jį Maskvos kunigaikščiu. Karo su Maskva nebuvo tol, kol Lietuva nestojo ginti Livonijos ordino, mat vis buvo pratęsiamos dar Žygimanto Senojo laikais ([[1537]] m.) pasirašytos paliaubos. Kai Livonija Pasvalyje sudarė su Lietuva sutartį ([[1557]] m.), caras Ivanas IV tuojau paskelbė Livonijai karą, o [[1559]] m. Livonijai pasidavus Žygimantui Augustui, Lietuva stojo jos ginti. [[1560]] m. prasidėjęs karas dėl Livonijos Lietuvai nesisekė. Pritrūkus pinigų karui, Žygimantas Augustas rūpinosi jų pasiskolinti, tačiau niekur negavo.
 
[[1562]] m. milžiniška Maskvos kariuomenė įsiveržė į pačią Lietuvą ir užėmė [[Polockas|Polocką]] ([[1563]] m.), bei prisiartino prie etnografinių Lietuvos žemių. Tačiau toliau žygiuoti jai jau nebesisekė. [[Lietuvos didysis etmonas|Etmonas]] Mikalojus Radvila Rudasis, [[1564]] m. pradžioje sumušė caro kariuomenę ties Ula (prie Polocko). 4 000 lietuvių sumušė apie 30 000 maskviečių, kita Maskvos armija, sužinojusi apie pirmosios pralaimėjimą, pabėgo be kovos, palikdama didelį grobį. Nepaisant triuškinamos pergalės lietuviai nebepajėgė atsiimti Polocko nei išvaryti caro kariuomenės iš rytinės Livonijos dalies, nes bajorija atsisakė kariauti ir mokėti mokesčius.
 
Ž.Žygimanto Augusto viešpatavimo pabaigoje caras jau nebepuolė Lietuvos, nes tikėjosi, kad, mirus bevaikiui karaliui, abiejų jungtinių valstybių ar bent Lietuvos sostas atiteks jam pačiam arba jo sūnui ir [[1571]] m. vėl buvo pasirašytos 3 metų paliaubos. Nuolatinis pavojus karo su Maskva pavojus vertė lietuvius nenusisuktineatsisakyti persąjungos daug nuosu Lenkijos ir sudaryti su ja naują sąjungos sutartį. Dėl to pagaliau ir įvyko abiejų valstybių unija.
 
== Santykiai su Lenkija ir 1569 m. Liublino unijos aktas ==