Neris: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 133:
Pavadinimas ''Nerìs'' šaltiniuose užrašytas tokiomis lytimis – ''de Nere'' (1260 m.), ''Nerge'' (1340 m.), ''Nerga'' (1361 m.), ''Nerye'' (1377, 1391, 1404 m.), ''Niaris'' (XIX a. pr.).
Upėvardis yra grynai baltiškas ir siejamas su {{lt|nerti}} – „staigiai lįsti ar leistis į vandenį; plaukti po vandeniu“
Taip pat dabar vartojamas kitas Neries pavadinimas – ''Vìlija''.
[[Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai|Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose]] nesyk minimas Neries vardas (nuo 1390 m. minimi ir Paneriai), o slavų metraščiuose žinomi tik Veljos ir Vilijos vardai.
Senuose šaltiniuose pavadinimas ''Velja'' fiksuotas jau [[Ipatijaus metraštis|Ipatijaus metraštyje]] (XIII a. pirmoji pusė).
Nuo XIV a. rašytiniuose šaltiniuose (pradedant [[Janas Dlugošas|Janu Dlugošu]]) upė Lietuvos žemėse jau įvardijama kaip Vilija. Tai siejama su gudų kalbos įsigalėjimu Lietuvos kanceliarijoje XV–XVI a.
Neries ir Veljos ar Vilijos pavadinimų kaitos vieta nėra aiški.
Konstantinas Tiškevičius savo kelionės užrašuose nurodo, kad pirmąsyk kelionės metu Neries pavadinimą išgirdo ties [[Grabijolai]]s<ref>[[Vykintas Vaitkevičius]], „Vilija-Neris: vardo istorijos vingiai“, ''[[Liaudies kultūra]]'', 2005, 6 (105)</ref>.
[[Steponas Kolupaila]] teigė, kad Vilija tampa Nerimi po santakos su Naročios (Naručio) upe, ištekančia iš Naručio ežero. Ir šitoks vardų pasikeitimas galimai susijęs su gentinėmis baltų–slavų ribomis.
Kitur Vilijos vardas nurodomas iki santakos su Žeimena<ref>http://www.maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#q=vilija</ref>.
[[Aleksandras Vanagas]] „Lietuvių hidronimų etimologiniame žodyne“ <ref>{{LHEŽ|383–286}}</ref> nurodo, kad Neris Lietuvos teritorijoje dabar vadinama Vilija, einant į aukštupio pusę nuo Vilniaus, tačiau lietuvių salelių, dar išlikusių dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, gyventojai vadina šią upę Neris (pvz., Gervėčiuose).
Upėvardis ''Vilija'' siejamas su lietuviškais žodžiais ''vilnis'', ''vilnyti'' arba ''vieloti'' („vynioti“), taip pat ''vėlė, velnias'' <ref>{{LHEŽ|382–384}}</ref>.
Slaviškas kilmės aiškinimas, jog pavadinimas ''Velja'' ({{Ru|Велья}}) yra kilęs iš žodžio ‘didžioji’ („vielikaja“), mažai tikėtinas <ref>{{LHEŽ|383–286}}</ref>.
== Nuotraukos ==
|