Dviskaita: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dydis nepakito ,  prieš 4 metus
S
XX a. vid. dviskaita iš lietuvių kalbos norminio varianto išnyko, nors dar tarpukariu naudota tiek literatūroje, tiek oficialioje raštvedyboje. Tiesa, jau ir daugelyje senesnių raštų (XVI–XIX a.) dviskaitos formų pilnai nesilaikyta, dažniausiai tik nurodant objektą, o toliau tekste kaitaliojant su daugiskaita. Dabar dviskaita sutinkama daugiausia tarmėse (ypač [[žemaičių kalba|žemaičių]]), kur buvo susikurtos naujoviškos linksnių formos. Kartais dviskaita pasitaiko grožinėje kūryboje, bendrinėje kalboje yra išlikę įvardžių.
 
Nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų dviskaitos [[vardininkas]]-[[galininkas]]-[[šauksmininkas]] buvo vienodi, sutampančią galūnę turėnoturėjo [[naudininkas]]-[[įnagininkas]]-[[abliatyvas]], nėra visai aišku, bet [[kilmininkas|kilmininko]] ir [[vietininkas|vietininko]] galūnės galėjo skirtis. Vadinasi, nė viena [[indoeuropiečių kalba]] negalėjo paveldėti daugiau kaip keturių skirtingų dviskaitos formų (nebent, kaip žemaičių, buvo susikurtos naujoviškos). Senųjų dviskaitos kilmininko ir vietininko galūnių lietuvių kalba ir jos tarmės ar kitos baltų kalbos neišlaikė, o kituose turimuose dviskaitos linksniuose galūnės sutampa taip pat, kaip jos sutapdavo ir indoeuropiečių prokalbės laikais.
 
Išskyrus 1. linksniuotės daiktavardžius (ir kitus šio tipo linksniuojamuosius žodžius), dviskaitos [[naudininkas]] ir [[įnagininkas]] šiais laikais skiriasi tik priegaide, bet, kol galūnės nebuvo sutrumpintos, kai kurių [[Kirčiuotė|kirčiuočių]] žodžiai skyrėsi ir kirčio vieta: ''kam''? − dvíema šakóma, ''kuo''? − dviemà šakomà. Galūnėms sutrumpėjus, dviskaitos [[naudininkas]], jei kirčiuojama galūnėse, tariamas trvirtaprade priegaide, o [[įnagininkas]] − tvirtagale: ''kam''? − dvíem šakóm (katė́m, avìm, sūnùm, akmenìm), ''kuo?'' − dviẽm šakõm (katė̃m, avim̃, sūnum̃, akmenim̃).
14 820

pakeitimų