Saulutė Stanislava Kisarauskienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Arz (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
 
== Biografija ==
Vyras [[Vincas Kisarauskas]]. [[1960]] m. baigė tekstilę [[LDI|Lietuvos dailės institute]]. [[1970]]–[[1982]] m. dirbo [[Vilniaus universiteto bibliotek]]os Grafikos kabinete. [[1994]] m. įsteigė V. Kisarausko labdaros fondą.
 
Vyras [[Vincas Kisarauskas]]. Dukra [[Aistė Kisarauskaitė]], sūnus [[Danielius Kisarauskas]].
== Kūryba ==
Sukūrė [[estampas|estampų]] (ciklai „Arlekinai“, nuo [[1961]] m., „Šekspyro temomis“ [[1962]]–[[1964]] m., „Vilniaus motyvai“ [[1965]]–[[1969]] m., „Graikų tragedijos motyvai“ [[1972]]–[[1979]] m., [[Visiškoje tyloje]], nuo 1979 m., „Prisiminimai“ [[1982]]–[[1985]] m.), ekslibrisų (V. Kisarausko, [[1967]] m., A. Tornau, [[1974]] m., D. Thiel, [[2000]] m.), knygų iliustracijų ([[Eduardas Mieželaitis]]. Autoportretai. Aviaeskizai [[1961]] m.), nutapė paveikslų („Figūra“ [[1966]] m., „Prie stalo“ [[1968]] m., „Kaukės“ 1969 m., „Kompozicija“ [[1977]] m., „Langas“ [[1978]] m., „Tarp juodo ir balto“ 1982 m.). Plėtoja monotipijos, moliotipijos, oforto, akvatintos, sausosios adatos, kartono, medžio raižinio, įvairias mišrias technikas. Grafikos kūriniams budinga improvizacija, grakščios linijos, įvairių faktūrų deriniai, tapybai – minimali spalvų gama, monumentalumas.