Kalbinis sluoksnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kalbinio substrato susidarymo pavyzdžys yra [[galų kalba|gališkas]] substratas [[prancūzų kalba|prancūzų kalboje]]. [[Cezaris|Cezariui]] užkariavus [[Galija|Galiją]], prestižiška kalba imta laikyti [[lotynų kalba|lotynų]], ją mokantiems atsivėrė daug didesni socialiniai, ekonominiai, politiniai privalumai, todėl laikui bėgantilgainiui Galijos gyventojai pradėjo kalbėti lotyniškos kilmės prancūzų kalba, tačiau joje išliko nemažai gališko substrato – žodžių, savitų gramatinių ir fonetinių formų. Daugelyje Europos kalbų randama įvairių neindoeuropietiško substrato žodžių, Šiaurės Afrikos arabų tarmėse ryškus [[berberų kalbos|berberų kalbų]] substratas, [[sanskritas|sanskrite]] randama [[dravidų kalbos|dravidiško]] substrato (skoliniai, retrofleksiniai garsai).

SuperstratoGeriausias geriausiusuperstrato pavyzdžiupavyzdys yra [[tarptautinis žodis|tarptautiniai žodžiai]]. Tokios kalbos kaip lotynų, [[senovės graikų kalba|senovės graikų]], [[anglų kalba|anglų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]], [[arabų kalba|arabų]], sanskritas vienu ar kitu laikotarpiu turėjo prestižiškos kalbos statusą, todėl iš šių kalbų kilę žodžiai plačiai pradėti vartoti įvairiose pasaulio kalbose. Superstrato gausu tose kalbose, kurios gyvuoja gerokai populiaresnės ir prestižiškesnės kalbos aplinkoje, pavyzdžiui, daugelyje [[indėnų kalbos|indėnų kalbų]] nemažai ispaniško ar portugališko superstrato, Sibiro kalbose – rusiško, Vakarų Afrikos kalbose – prancūziško ir kt.