Kalbinis sluoksnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
S tai nėra susiję su prestižu
Eilutė 1:
'''Kalbinis sluoksnis''' ({{la|stratum}}) – [[kalbotyra|kalbotyros]] terminas, reiškiantis vienoje [[kalba|kalboje]] esančius kitos kalbos įtakos požymius. Išskiriami 3 kalbinio sluoksnio lygmenys: '''substratas''' (''substratum'') – žemesniovietinės prestižoasimiliuotos arkalbos įtakos kalbospaliktas sluoksnis; '''superstratas''' (''superstratum'') – aukštesnioatėjūnų prestižokalbos arpaliktas įtakos kalboskalbinis sluoksnis vietinėje kalboje; '''adstratas''' (''adstratum'') – kaimyninės kalbos, kurios prestižiškumaspaliktas panašus,kalbinis sluoksnis.
 
Kalbinių sluoksnių atsiradimas dažniausiai siejamas su tais atvejais, kai kokia nors lingvistinė žmonių grupė užima teritoriją, kurioje jau gyvena kitakalbės tautos. Dėl vykstančio kalbų kontakto galimi tokie scenarijai – superstrato susidarymas (vietinių kalba išlieka, o atėjūnų išnyksta, palikdama superstratą) arba substrato susidarymas (vietinių kalba išnyksta, lieka atėjūnų kalba su vietiniųvietinės kalbos substratu). Kuris iš scenarijų įvyktinastikėtinas, lemia daugelis aplinkybių – kalbinių grupių populiacijų, įtakųįtakos, galios santykis, religiniai motyvai.
 
Kalbinio sluoksnio tyrimai leidžia atkurti senovinių etnolingvistinių santykių modelius, taip padedant nustatyti galimas etnolingvistinių grupių migracijas ir įtakas.
 
Kalbinio substrato susidarymo pavyzdžiupavyzdžys yra [[galų kalba|gališkas]] substratas [[prancūzų kalba|prancūzų kalboje]]. [[Cezaris|Cezariui]] užkariavus [[Galija|Galiją]], prestižiška kalba imta laikyti [[lotynų kalba|lotynų]], ją mokantiems atsivėrė daug didesni socialiniai, ekonominiai, politiniai privalumai, todėl laikui bėgant Galijos gyventojai pradėjo kalbėti lotyniškos kilmės prancūzų kalba, tačiau joje išliko nemažai gališko substrato – žodžių, savitų gramatinių ir fonetinių formų. Daugelyje Europos kalbų randama įvairių neindoeuropietiško substrato žodžių, Šiaurės Afrikos arabų tarmėse ryškus [[berberų kalbos|berberų kalbų]] substratas, [[sanskritas|sanskrite]] randama [[dravidų kalbos|dravidiško]] substrato (skoliniai, retrofleksiniai garsai).
 
Superstrato geriausiu pavyzdžiu yra [[tarptautinis žodis|tarptautiniai žodžiai]]. Tokios kalbos kaip lotynų, [[senovės graikų kalba|senovės graikų]], [[anglų kalba|anglų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]], [[arabų kalba|arabų]], sanskritas vienu ar kitu laikotarpiu turėjo prestižiškos kalbos statusą, todėl iš šių kalbų kilę žodžiai plačiai pradėti naudotivartoti įvairiose pasaulio kalbose. Superstrato gausu tose kalbose, kurios gyvuoja gerokai populiaresnės ir prestižiškesnės kalbos aplinkoje, pavyzdžiui, daugelyje [[indėnų kalbos|indėnų kalbų]] nemažai ispaniško ar portugališko superstrato, Sibiro kalbose – rusiško, Vakarų Afrikos kalbose – prancūziško ir kt.
 
Adstratą išskirti sunkiau, jam būdingi skoliniai, atsiradę dėl lygiaverčių kalbų tarpusavio santykių, nors tas lygiavertiškumas dažnai gali būti ginčytinas. Kartais minėtus tarptautinius žodžius linkstama priskirti ne superstratui, o adstratui. Kaip adstratas traktuojami skandinaviški žodžiai senovės anglų kalboje, arabiški – ispanų ir portugalų kalbose.