Kalbinis sluoksnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
S tai nėra susiję su prestižu |
||
Eilutė 1:
'''Kalbinis sluoksnis''' ({{la|stratum}}) – [[kalbotyra|kalbotyros]] terminas, reiškiantis vienoje [[kalba|kalboje]] esančius kitos kalbos įtakos požymius. Išskiriami 3 kalbinio sluoksnio lygmenys: '''substratas''' (''substratum'') –
Kalbinių sluoksnių atsiradimas dažniausiai siejamas su tais atvejais, kai kokia nors lingvistinė žmonių grupė užima teritoriją, kurioje jau gyvena kitakalbės tautos. Dėl vykstančio kalbų kontakto galimi tokie scenarijai – superstrato susidarymas (vietinių kalba išlieka, o atėjūnų išnyksta, palikdama superstratą) arba substrato susidarymas (vietinių kalba išnyksta, lieka atėjūnų kalba su
Kalbinio sluoksnio tyrimai leidžia atkurti senovinių etnolingvistinių santykių modelius, taip padedant nustatyti galimas etnolingvistinių grupių migracijas ir įtakas.
Kalbinio substrato susidarymo
Superstrato geriausiu pavyzdžiu yra [[tarptautinis žodis|tarptautiniai žodžiai]]. Tokios kalbos kaip lotynų, [[senovės graikų kalba|senovės graikų]], [[anglų kalba|anglų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]], [[arabų kalba|arabų]], sanskritas vienu ar kitu laikotarpiu turėjo prestižiškos kalbos statusą, todėl iš šių kalbų kilę žodžiai plačiai pradėti
Adstratą išskirti sunkiau, jam būdingi skoliniai, atsiradę dėl lygiaverčių kalbų tarpusavio santykių, nors tas lygiavertiškumas dažnai gali būti ginčytinas. Kartais minėtus tarptautinius žodžius linkstama priskirti ne superstratui, o adstratui. Kaip adstratas traktuojami skandinaviški žodžiai senovės anglų kalboje, arabiški – ispanų ir portugalų kalbose.
|